Paul Alvre
| Paul Alvre | |
|---|---|
| Gimė | 1921 m. sausio 3 d. Tartu,  Estija
|
| Mirė | 2008 m. lapkričio 18 d. (87 metai) Tartu, Estija
|
| Veikla | kalbininkas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Tartu universitetas |
| Parašas | |
| |
Paulas Alvrė (est. Paul Alvre, gimęs kaip Paul Simenson, 1921 m. sausio 3 d. Tartu, Estija – 2008 m. lapkričio 18 d. Tartu, Estija) – estų kalbininkas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paulas Alvrė gimė Tartu, tėvas – batsiuvys Juhanas (Simensonas) Alvrė, motina – Emilija Kotart (Emilie Kottart). 1933–1940 m. mokėsi Hugo Trefnerio gimnazijoje. Nuo 1940 iki 1943 m. Tartu universitete studijavo estų kalbą ir jai gimingas kalbas, o 1943 m. mokėsi Turku universiteto Filosofijos fakultete bei neilgą laiką Suomenlinos karinio jūrų laivyno mokykloje.[1]
1941 m., sovietams okupavus Estiją, P. Alvrė priklausė miško broliams (metsavennad) – rezistentų grupei, kuri slapstėsi Estijos miškuose ir dalyvavo partizaninėje kovoje su sovietų valdžia.[2] 1942–1943 m., kai vokiečiai buvo okupavę Estiją, buvo pašauktas į vokiečių kariuomenę. 1943 m. pabėgo į Suomiją ir per Suomijos ir Sovietų Sąjungos Tolesnįjį karą metus tarnavo savanoriu Suomijos kariniame jūrų laivyne, kur gavo leitenanto laipsnį. 1944 m. su kitais 200–ojo Suomijos pėstininkų pulko estais kariais grįžo į Estiją ir kariavo su sovietų okupantais, tačiau tais pačiais metais grįžo į Suomiją.[2]
1946 m., po Antrojo pasaulinio karo, P. Alvrė baigė Helsinkio universitetą. 1946–1948 m. dėstė estų kalbą Juveskiulės pedagoginiame institute. Po 1948 m. estų karių ekstradicijos Sovietų Sąjungai, kai Alvrei pavyko pabėgti iš kalinių traukinio,[2] Viljandyje jis dirbo estų ir lotynų kalbų mokytoju: 1948–1949 m. Technikos mokykloje, 1949–1951 m. Viljandžio 2–ojoje vidurinėje mokykloje, o 1949–1960 m. – vietinėje medicinos mokykloje. 1961–1967 m. buvo leidyklos „Valgus“ redaktorius. 1966 m. Tartu universitete apgynė filologijos daktaro laipsnį.[3]
1968 m. P. Alvrė tapo Tartu universiteto Finougrų kalbų katedros dėstytoju, o 1971–1993 m. šiame universitete ėjo profesoriaus pareigas. 1979–1991 m. P. Alvrė buvo universiteto prodekanas. 1993 m. jis tapo profesoriumi emeritu, tačiau dėstė ir toliau. Per savo darbo metus skaitė suomių rašytinės kalbos istorijos, semantikos, frazeologijos ir istorinės morfologijos, vodų kalbos, finų kalbų lyginamosios gramatikos, Uralo kalbų žodyno ir morfologijos kursus. Jam vadovaujant buvo parašyta 15 disertacijų. Savo tyrimuose P. Alvrė daugiausia dėmesio skyrė finų kalbų morfologijai ir žodynui. Jis paskelbė apie 550 mokslinių straipsnių. P. Alvrė taip pat parengė nemažai originalios mokomosios medžiagos studentams.[1][3]
1977 m. P. Alvrė vedė mokslininkę medikę Lėją Boston (Lea Boston, mergautinė pav. Tiikmaa). P. Alvrė mirė 2008 m. lapkričio 18 d., palaidotas Marijos kapinėse Tartu.[2]
Pripažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Finougrų draugijos garbės narys (1990)
- Helsinkio universiteto garbės daktaras (1994)
- IV klasės Baltosios žvaigždės ordinas (1998)
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Alvre, Paul“. Eesti entsüklopeedia (estų). 2021. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Künnap, Ago (2009). „In Memorium. Paul Alvre 3. I 1921 - 18 November 2008“ (PDF). Keel ja Kirjandus (estų). Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
- ↑ 3,0 3,1 „Alvre, Paul“. Eesti biograafiline andmebaas ISIK. 2004. Suarchyvuotas originalas 2022-02-22. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.