Paramuširas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 50°23′ š. pl. 155°41′ r. ilg. / 50.383°š. pl. 155.683°r. ilg. / 50.383; 155.683

Paramuširas Kurilų žemėlapyje

Paramuširas (rus. Парамушир, jap. 幌筵島 = Paramushiru-tō, ain. パラムシㇼ = Para-mu-sir) – Rusijai priklausanti sala Kurilų salyno šiaurėje, Didžiajame Kurilų gūbryje. Yra tarp Ochotsko jūros ir atviro Ramiojo vandenyno, į pietvakarius nuo Kamčiatkos pusiasalio pietinio galo, apsupta Šumšu, Atlasovo, Anciferovo, Makanrušio ir Onekotano salų. Plotas – 2053 km²[1].

Salos ilgis 120 km, plotis iki 30 km. Aukščiausia vieta – Čikuračkio ugnikalnis (1816 m).[2] Paramuširas – vulkaninės kilmės, jame gausu veikiančių ugnikalnių: be Čikuračkio tokie yra dar ir Fuso, Karpinskio, Ebeko,[3] Tatarinovo. Vyrauja žemųjų pušų sąžalynai, alksnių, bruknių, katuogių, vaivorų tyrai. Telkšo vulkaninis ežeras Zerkalnojė.

2018 m. Paramušire gyveno 2507 gyventojai. Visi jie gyvena Severo Kurilsko gyvenvietėje. Sala administraciškai priklauso Sachalino sričiai, Šiaurės Kurilų rajonui. Verčiamasi daugiausia žvejyba ir žuvies perdirbimu. Veikia cunamių stebėjimo centras. Susisiekiama sraigtasparniais (skrydžiai tik į Kamčiatką).

Saloje nuo seno gyveno ainai. 17111713 m. Kamčiatkos kazokai privertė ainus mokėti duoklę, o 1736 m. atvertė į krikščionybę. 1875 m. Paramuširas su kitomis Kurilų salomis atiduotas Japonijai mainais už Sachaliną. XIX a. pab. japonai pradėjo salą kolonizuoti, steigti žvejybos uostus ir karines bazes. 1945 m. Paramuširą užėmė TSRS armija. 1952 m. salą nuniokojo cunamis, buvo sunaikintas Severo Kurilskas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская енциклопедия, 1983, 329 psl.
  3. Paramuširas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010


Commons-logo.svg

Vikiteka