Pereiti prie turinio

Žemoji pušis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pinus pumila

Žemoji pušis (Pinus pumila)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Pušis
( Pinus)
Rūšis: Žemoji pušis
( Pinus pumila)

Žemoji pušis (Pinus pumila) – pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi Rytų Sibire (auga ir už poliarinio rato), Kolymoje, Kamčiatkoje, Sachalino, Kurilų salose, Mandžiūrijoje, Mongolijoje, Šiaurės Korėjoje[1].

Tai stambus krūmokšnis ar mažas medelis, užaugantis iki 6 m aukščio ir 10 m pločio. Augalo kamieno aukštis 15-18 cm. Laja tanki, šakos driekiasi pažemiu. Žievė pilkšvai ruda. Spygliai 4-8 cm ilgio, susitelkę po 5. Moteriški kankorėžiai statūs, smulkūs, kiaušiniški, 4-7 cm ilgio, 3 cm pločio, nukrenta kartu su sėklomis. Sėklos 5-9 mm ilgio, be skristukų.

Žemoji pušis auga sunkiose, skurdžiose dirvose, ant uolų, smėlynuose. Prisitaikiusi prie didelių šalčių ir vėjų. Auga lėtai, išgyvena iki 250 m. Žemoji pušis svarbi augaviečių biotopo dalis: augalo sėklomis minta įvairūs paukščiai (kurtinys, riešutinė), graužikai, lokiai.

Mediena sunki, sakinga. Iš riešutų spaudžiamas aliejus. Pumpurai, ūgliai, šaknys naudojama terpentino, dervos gamybai. Žemoji pušis naudojama šlaitams įtvirtinti, žemėms melioruoti.