Paprastoji naktižiedė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Silene vulgaris
Paprastoji naktižiedė (Silene vulgaris)
Paprastoji naktižiedė (Silene vulgaris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Gvazdikažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Caryophyllidae)
Šeima: Gvazdikiniai
(Wikispecies-logo.svg Caryophyllaceae)
Gentis: Naktižiedė
(Wikispecies-logo.svg Silene)
Rūšis: Paprastoji naktižiedė
(Wikispecies-logo.svg Silene vulgaris)
Mokslinis pavadinimas
Silene vulgaris
(Moench) Garcke

Paprastoji naktižiedė, arba girgždukas (lot. Silene vulgaris, angl. Bladder campion, vok. Taubenkropf-Leimkraut, Gewöhnliches Leimkraut, Aufgeblasenes Leimkraut, Klatschnelke, Knirrkohl) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos naktižiedžių (Silene) genties augalas. Savaime paplitęs vidutinių platumų Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje, taip pat ir Lietuvoje. Natūralizuotas Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A – Paprastoji naktižiedė, B – Nusvirusioji naktižiedė

Auga dirvonuose, pūdymuose, pievose, laukuose ir daržuose, dykvietėse, pakelėse, krūmuose ir šviesiuose miškuose, nerūgščiuose dirvožemiuose.

Gana paplitusi laukų piktžolė. Žiedus apdulkina naktiniai drugiai.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai daugiametis, 20-60 cm aukščio augalas. Turi šakotą šaknį, kuri gali siekti daugiau nei 10 cm gylį. Stiebas status ar kylantis, melsvai žalias, viršutinėje dalyje šakotas. Lapai lancetiški ar pailgai kiaušiniški, lygūs, melsvai žali, 4-10 cm ilgio ir 1-2 cm pločio, smailiaviršūniai, išsidėstę poromis vienas prieš kitą. Apatiniai lapai su kotais, o stiebo – bekočiai.

Žiedynas skėstašakis, dvistypis. Žiedai kvapūs, turi nektaro. Taurelė išsipūtusi, žalsva, turi 20 blyškiai žalsvų gyslų, suspausta pukšėdama sprogsta. Vainikėlis 2-3 cm skersmens. Vainiklapių penki, apie 1,5 pločio, balti, rečiau rusvi, iki 1/2-1/3 įskelti. Kuokelių dešimt.

Pražysta birželio mėnesį, žydi per visą vasarą ir rugsėjį. Žiedai prasiskleidžia pavakary. Vaisius – apvali, gelsva, 8-9 mm ilgio, su šešiais stačiais dantukais dėžutė. Sėklos pilkšvos, apie 1,5 mm skersmens, plokščios, inkstiškos, grubios, išlieka gyvybingos iki penkerių metų. Dauginasi sėklomis ir šakojantis šaknims.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaknyse yra saponinų, jomis galima plauti vilnonius ir riebaluotus drabužius. Kai kur valgomi jauni išvirti ūgliai, tinka salotoms ir sriuboms. Sausose ganyklose naudinga žolė, nes nuganyta gerai atželia ir nebijo sausros. Gyvulių ėdama drauge su kitomis žolėmis. Kartais nurodoma, kad girgždukas skatina laktaciją. Labai tinkamas pašaras laukinei faunai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka