Paprastasis tabakas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Nicotiana tabacum |
|---|
 Paprastasis tabakas (Nicotiana tabacum) |
| Mokslinė klasifikacija |
Paprastasis tabakas (Nicotiana tabacum) – bulvinių šeimos augalas. Iki XV-to amžiaus tabakas augo tik Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Šiuo metu auginamas visame pasaulyje.
Tabako istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maždaug pirmajame šimtmetyje prieš mūsų erą Amerikos žemyno gyventojai ėmė įvairiais būdais naudoti tabaką, jį rūkyti (įvairiausiais būdais), kramtyti ir net klizmoms.
1-ajame mūsų eros amžiuje tabakas buvo plačiai paplitęs Amerikos žemyne.
Pirmasis piešinys, kuriame vaizduojamas rūkymas, buvo aptiktas ant molinės valties, kuri, kaip manoma, buvo pagaminta prieš XI amžių. Jame majų genties indėnas pavaizduotas rūkantis į ritinėlį susuktus tabako lapus.
Į Europą tabaką parvežė keliautojas ir atradėjas Kristupas Kolumbas. Iš pradžių jis buvo vadinamas „kažkokiais džiovintais lapais“ ir gaunamas kartu su kitomis dovanomis, kurias baltiesiems nešė čiabuviai - jį gavę Kolumbo žmonės, nežinodami, ką su juo daryti, išmesdavo savo dovaną.
Rodrigas de Cheresas (Rodrigo de Jerez) bei Luisas de Toresas (Luis de Torres), atplaukę iki Kubos salos ir manydami pasiekę Kiniją, tapo pirmaisiais europiečiais, stebėjusiais rūkymo procesą. Jie pasakojo, kaip čiabuviai delne susisukdavo sausus tabako lapus, uždegdavo vieną ritinėlio galą ir imdavo „siurbti“ dūmus per kitą galą. Kiek vėliau R. Cheresas (Rodrigo de Jerez) tapo pirmuoju rūkoriumi už Amerikos žemyno ribų. Jis parsivežė tabako į savo gimtąjį miestą, tačiau iš burnos ir nosies rūkstantys dūmai gąsdino keliautojo kaimynus, o inkvizicija jį įkalino net septyneriems metams. Tuo metu, kai R. Cheresas išėjo iš kalėjimo, rūkymo manija jau buvo apėmusi visą Ispaniją.
Tabakas paplito Europoje. Jį imta auginti Portugalijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Ispanijoje.
Lenkiją tabakas pasiekė 1580 m. Lietuvoje tabakas taip pat pradėtas vartoti XVI a. pabaigoje, o 1828 m. Vilniuje buvo įkurta pirmoji tabako įmonė.
Braziliją kolonizavę portugalai pradėjo plataus masto tabako eksportą į Senąjį žemyną.
Baigiantis 16-ajam amžiui Ispanijos gydytojai, susižavėję stebuklingomis tabako galiomis, tikino, jog jis gali išgydyti 36 ligas. Tuo tarpu Anglijos medikai rekomenduodavo tabaku gydyti dantų skausmą, nagų grybelį, vartoti tabaką kaip priemonę nuo žarnyno kirmėlių ir net vėžio.
Tabakas buvo uostomas ir rūkomas. Rūmų didikai, pirkliai ir amatininkai tiesiog pamišo dėl šių lapų.
1575 m. Romos Katalikų Bažnyčia buvo priversta išleisti įstatymą, draudžiantį rūkyti bažnyčiose visose Ispanijos kolonijose. Rusijos caras Aleksejus I 1634 metais paskelbė bausmę rūkoriams. Iš pradžių jie buvo plakami rykštėmis, paskui jiems buvo nupjaunama nosis ir jie tremiami į Sibirą. Antrą kartą nepaklususiam buvo skiriama mirties bausmė. Turkijos sultonas Muradas IV įsakė rūkorius prilyginti kitatikiams ir atitinkamai juos bausti. Per dieną būdavo nubaudžiama apie 18 rūkorių. Kai kurie istorikai mano, jog tokie draudimai buvo susiję su maro prevencija arba norint apsisaugoti nuo gaisrų. Rūkymą draudė ir graikų stačiatikių bažnyčia.
1635 m. Prancūzijos karalius leido pardavinėti tabaką tik pagal gydytojo receptą. Liudvikas XIII atšaukė draudimą tik uostomajam tabakui.
Kinijoje už tabako vartojimą ar platinimą buvo nukertama galva. Tačiau tabako uostymas, kurį 17-ame amžiuje išpopuliarino jėzuitų ordinas, tapo ypač populiarus ir imperatoriaus rūmuose, ir žemiausiuose visuomenės sluoksniuose.
1637 m. Ispanijoje sukurta seniausia pasaulyje tabaką gaminanti bendrovė – „Tabacalera“. Septynioliktasis amžius tapo „didžiuoju pypkės amžiumi“.
Nuo 17 iki 18 šimtmečio Amerikos žemyne įsikūrusiose europiečių kolonijose tabakas buvo naudojamas kaip „vietiniai pinigai“.
Vėliau pasaulyje buvo priimta tūkstančiai įvairiausių įstatymų, reguliuojančių tabako auginimą, prekybą, gamybą, importą ir eksportą, mokesčius bei tūkstančius kitų su juo susijusių dalykų. Tabakas nešė didelius pinigus, ir kiekviena valstybė stengėsi apsaugoti savo rinkas bei gamintojus, norėdama pati uždirbti kaip galima didesnes pajamas iš šio dar XVIII amžiaus pabaigoje paskelbtu pragaištingu įpročiu. 1791 m. Londono gydytojas Džonas Hilas (John Hill) paskelbė savo išvadas apie tai, jog uostomasis tabakas sukelia nosies ertmės vėžį. Vis daugiau gydytojų ėmė kalbėti apie neigiamas rūkymo pasekmes ir jo žalą žmogaus sveikatai.
19-ame amžiuje tabako gamintojai pasiūlė rinkoms cigarus.
1809 m. Prancūzų mokslininkas Luisas Nikolia Vankelinas (Louis Nicolas Vanquelin) iš tabako dūmų išskyrė nikotiną. 1843 m. „SEITA“ monopolija ėmė gaminti cigaretes.
Cigarai ypač išpopuliarėjo kolonijose, kai Meksikos kare dalyvavę JAV kareiviai parvežė namo iš daug tamsesnio ir turtingesnio skonio tabako rūšių pagamintų cigarų ir cigarilių.
1847 m. „Philip Morris“ Londone atidarė savo parduotuvę, kurioje prekiaujama rankomis suktomis turkiškomis cigaretėmis.
1852 m. pradėti gaminti degtukai, gerokai palengvinę rūkorių dalią.
Krymo kare D. Britanijos kareiviai išmoko rūkyti pigias ir patogias savo sąjungininkų turkų naudojamas cigaretes („Papirossi“) ir parvežė šį įprotį į Angliją.
20-ame amžiuje pasaulyje susikūrė daugybė vėliau išgarsėjusių cigarečių gamintojų, uždirbančių milijardinius pelnus ir visomis išgalėmis besitengiančių įkalbinti kaip galima daugiau vis jaunesnių žmonių užsidegti cigaretę.
Mūsų dienomis pasaulio valstybių vyriausybės, verčiamos gyventojų, įvairių visuomeninių organizacijų ir tarptrautinių institucijų, besiremiančių išsamiais mokslininkų ir gydytojų atliktais tyrimais, ėmėsi priemonių apriboti tabako reklamą. Paskutinį dvidešimtojo amžiaus dešimtmetį pasaulio tabako pramonei pirmą kartą iškeltas precedento neturintis daugiamilijoninis ieškinys, kuriuo reikalaujam kompensuoti susirgusiųjų vėžiu dėl rūkymo gydymo išlaidas.
Chemija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tabako augale esantis nikotinas yra alkaloidas – azotinė organinė medžiaga, kuri žmones ir kitus gyvūnus veikia kaip stiprus neurotoksinas. Neurotoksinas apsaugo tabaką nuo vabzdžių (insekticidas). Panašūs toksininiai alkaloidai yra morfinas ir strichninas. Todėl nikotinas praeityje naudotas kaip vabzdžius atbaidanti priemonė, o šiandien šiuo tikslu vis dar naudojamos nikotino dariniai kaip imidaklopridas (žr.nitroguanidinas). Nikotino alkaloidai aptinkami ne tik tabako augaluose, bet ir mažų šios medžiagos kiekių yra kitose kiauliauogių genties augalų rūšyse, pavyzdžiui, pomidoruose, bulvėse, baklažanuose ir kokainmedžio lapuose. Nikotinas gaminamas šaknyse ir vėliau susikoncentruojantis lapuose, sudaro apie 3 proc. džiovinto tabako augalo svorio.
