Panevėžio spaustuvės

Panevėžio spaustuvės – spaustuvės, veikusios Panevėžyje nuo XIX a. 8-ojo dešimtmečio iki šių dienų.

Istorija

„Bangos“ spaustuvės darbuotojai. 1935 m.

Atminimo lenta Naftalio Feigenzono spaustuvei ir knygynui atminti ant Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pastato sienos (Respublikos. g. 16)

Spaustuvių steigimą Lietuvoje XIX a. 8-ajame dešimtmetyje skatino pramonės ir prekybos poreikiai. Reikėjo kontoros knygų, etikečių, kainoraščių, sąskaitų.

1880 m. Ukmergės miestietis Naftalis Feigenzonas prašė Kauno gubernatoriaus leidimo įsteigti spaustuvę Panevėžyje. Tų pačių metų vasarą leidimas buvo gautas ir netrukus atidaryta pirmoji Panevėžio spaustuvė(Dabar šiame pastate įsikūrusi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka).

Prašymų atidaryti Panevėžyje spaustuvę buvo ir daugiau, tačiau vietos administracija ribojo jų steigimą. Panevėžio apskrities policijos viršininko nuomone, tuo metu Panevėžyje pakako ir vienos spaustuvės, tad leidimai kitų spaustuvių steigimui iki 1895 m. nebuvo išduodami.

Iš pradžių N. Feigenzono įmonė buvo įsikūrusi karininkų klubo name Vilkomirskaja (dabar Ukmergės) gatvėje. Vėliau ji persikėlė į pastatą Dvorianskaja (Bajorų) gatvėje (dabar Respublikos g. 16). 1880 m. lapkričio mėn. N. Feigenzonas gavo leidimą prie spaustuvės atidaryti knygyną, kuriame parduodavo kai kurias išspausdintas brošiūras, knygas. Nuo 1881 m. knygynas jau atliko ir bibliotekos funkcijas. 1886 m. N. Feigenzonas prašė prie knygyno atidaryti laikraščių ir knygų skaitymo kabinetą.

N. Feigenzono spaustuvė turėjo litografavimo stakles, todėl galėjo atlikti įvairius užsakymus. Spaustuvėje buvo spausdinami Panevėžio dūmos nutarimai, valdžios raštai, įvairių žinybų, draugijų ar institucijų leidiniai, kvitai, blankai, vizitinės kortelės, etiketės Panevėžio įmonėms, renginių programos, rusų, vokiečių, prancūzų ir jidiš kalbomis.

Iš bibliografiniuose leidiniuose užregistruotų spaudinių matyti, kad be akcidencinių darbų spaustuvėje buvo spausdinami ir periodiniai leidiniai, knygos, brošiūros. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą išėjo po kelis numerius laikraštėlių „Ponevežskij listok“ ir „Naš kraj“. 1924–1931 m. buvo spausdinamas savaitraštis „Panevėžio balsas“.

Naftalio Feigenzono spaustuvėje spausdinti leidiniai:

• Poeto Albino Baltramiejūno-Gilbonio (1905–1941)
• Rašytojos, pedagogės Bronės Buivydaitės (1895–1984)
• Lietuvos politinio ir visuomenės veikėjo Petro Butkaus (1890–1947)
• Kanauninko Vladislovo Butvilos (1891–1961)
• Panevėžio krašto visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, spaudos bendradarbio Juozapo Kozakevičiaus (1858–1940)
• Teisininko, poeto, prozininko Antano Naujoko (1889–1952)
• Lietuvos katalikų bažnytinio veikėjo, vyskupo Kazimiero Paltaroko (1875–1958)
• Kunigo, dramaturgo Henriko Prialgausko (1892–1978)
• Šiaulių apylinkės teismo teisėjo, advokato, scenos mėgėjo Tado Vaitekūno
• Laikraštis „Panevėžio balsas“, spausdintas 1924 m. vasario 16 d. – 1931 m. kovo 12 d.
• Lietuvių katalikų labdaros organizacijos – Šv. Vincento a Paulo draugijos Panevėžio skyriaus veiklos ataskaitos už 1929 m. ir 1930 m.
• Dainos draugijos Panevėžio skyriaus spektaklių programos: 3 veiksmų S. Džonso operetė „Geiša“ ; V. Mykolaičio-Putino 6 vaizdų lyrinė drama „Valdovo sūnus“.

• Julijono Lindės-Dobilo „Vincas Kudirka“ – Panevėžio vyrų gimnazijos 7 klasės leidinys, 1935 m.
• Juozo Bariso „Elektroamatininko talkininkas“. 1935 m.

1913 m. Dvorianskaja gatvėje esančius įrengimus N. Feigenzonas pardavė spaustuvininkui Morduchui Kotui, o pats įrengė spaustuvę Šteino name, Moskovskaja gatvėje (dabar Panevėžio Bataliono g. 5). N. Feigenzono spaustuvė veikė iki 1935 m. M. Koto spaustuvė, spausdinusi blankus ir etiketes miesto įmonėms, 1941 m. sausio 27 d. nacionalizuota.

1895–1912 m. Panevėžyje Ramygalos g. veikė Anselio Minskerio spaustuvė. Tai buvo antroji poligrafijos įmonė Panevėžyje. 1908 m. joje dirbo du darbininkai. Čia buvo spausdinami blankai, etiketės, vizitinės kortelės ir pan.

Panevėžietis Zeliko Lurjė 1898 m. įkūrė spaustuvę Žaliojoje gatvėje, o 1910 m. ji buvo perkelta į Šeduvos gatvę. Čia buvo spausdinama rusų, lenkų kalbomis. Spaustuvėje dirbo trys samdyti darbininkai. Apie jos įrengimus nežinoma. Veikė iki 1914 m.

Didžiausia Panevėžio spaustuvė buvo „Banga“, veikusi 1931–1940 m. Respublikos g. 14. Ji priklausė Katalikų veikimo centrui. „Banga“ spausdino K. Paltaroko knygas – katekizmus, maldynus, pamokslus, religinio kultūrinio pobūdžio brošiūras. „Bangoje“ spausdintas katalikų savaitraštis „Panevėžio garsas“, laikraštis „Panevėžio balsas“, tautininkų savaitraštis „Mūsų kraštas“. Spaustuvė turėjo dvi plokščiosios spaudos mašinas, tigelinę spausdinimo mašiną, popieriaus pjovimo ir segimo įrenginius. Nacionalizavus spaustuvę 1940 m. rugsėjo–spalio mėn. „Bangos“ įrengimai iš Respublikos g. perkelti į „Raudonosios žvaigždės“ spaustuvę.

1935 m. N. Feigenzono spaustuvę pardavus iš varžytinių, toje pačioje Bataliono gatvėje buvo atidaryta „Vilnies“ spaustuvė. Spaustuvės savininkas – Chaimas Sudelskis. „Vilnies“ spaustuvės veiklos laikotarpis neilgas. 1941 m. sovietinei valdžiai Panevėžyje veikusias spaustuves nacionalizavus, jų įrengimai buvo suvežti į F. Gužučio g. 12 (dab. Savanorių aikštė) ir ten įkurta spaustuvė „Raudonoji žvaigždė“.

„Raudonosios žvaigždės“ spaustuvė buvo „Mopro“ organizacijos žinioj, vadovu paskirtas M. Gordonas. 1941 m. pavasarį pradėtas spausdinti naujas laikraštis „Panevėžio tiesa“. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios čia buvo išspausdinta 13 šio leidinio numerių. Prasidėjus karui, kai kurie spaustuvininkai spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungą, keli buvo sušaudyti, kiti pasilikę tęsė savo darbą. „Raudonosios žvaigždės“ pavadinimas dingo. Spaustuvę imta vadinti Panevėžio spaustuve.

1944 m. pabaigoje pradėjus leisti Panevėžio apskrities bei miesto laikraštį „Panevėžio tiesa“, 1945 m. pavasarį atgijo ir Panevėžio spaustuvė. 1946 m. gautas linotipas, 1951 m. čia buvo spausdinami ir kitų kaimyninių rajonų laikraščiai – Joniškėlio „Komunizmo pergalė“, Troškūnų „Staliniečio kelias“, Ramygalos „Tarybinė tėvynė“. 1962 m. sujungus Ramygalos ir Panevėžio rajonus, pradėtas spausdinti naujas rajono laikraštis „Tėvynė“.

1964 m. sumontuota rotacinė mašina, 1981 m. – ofsetinė rotacinė mašina, o 1985 m. pastatytas naujas spaustuvės pastatas Beržų g. 52. 1986 m. Panevėžio spaustuvei suteiktas „Varsos“ pavadinimas. 1987 m. „Varsoje“ buvo spausdinami laikraščiai „Panevėžio tiesa“ (nuo 1990 m. „Panevėžio balsas“), „Tėvynė“, taip pat Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Kupiškio rajonų laikraščiai.

1993 m. valstybinė spaustuvė „Varsa“ tapo UAB „Panevėžio spaustuvė“. Ji turi iškiliosios ir ofsetinės spaudos mašinas, spausdina knygas, laikraščius, plakatus, blankus. Turi leidybines teises.

2004 m. UAB „Panevėžio spaustuvė“ susijungusi su UAB „Nevėžio spaustuvė“ tapo didžiausia šio pobūdžio įmone Aukštaitijos regione. 2005 m. Vilniuje ir Klaipėdoje atidarius spaustuvės padalinius – atstovybes, bendrovės pozicijos rinkoje dar labiau sustiprėjo.

Nuorodos

• Iš Zeliko Lurjė ir Morducho Koto spaustuvių istorijos