Pagrūšlaukė
| Pagrūšlaukė | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta XX a. pradžioje | ||
  Pagrūšlaukė |
||
| 56°04′52″š. pl. 21°24′00″r. ilg. / 56.081°š. pl. 21.400°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |
Pagrūšlaukė – buvęs kaimas šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, į šiaurę nuo Grūšlaukės.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas plytėjo tarp Pievolupio ir Grūšlaukės miestelio, į šiaurę – šiaurės vakarus nuo kapinių plytėjusioje lygumoje.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Dirgalis |
| |||||||||
| Grūšlaukės Medsėdžiai |
|
||||||||||
| GRŪŠLAUKĖ | Laukeliai | ||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas po 1861 m. žemės reformos, išdalinus čia buvusią Grūšlaukės dvaro žemę iš baudžiavos paleistiems valstiečiams. Pavadinimas atspindi geografinę kaimo padėtį. Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Pogruszławki, liet. Pagrūšlaukė. Pirmąkart paminėtas 1866 m.[1]
1866 m. kaime buvo 10 ūkių.[2] XX a. I pusėje kaimo pakraštyje už Grūšlaukės kapinių stovėjo vėjo malūnas. 1918 m. kaimas pažymėtas Vokietijos kariuomenės generalinio štabo parengtame Rusijos imperijos topografiniame žemėlapyje.[3] Plečiantis Grūšlaukės gyvenvietei, kaimas susiliejo su miesteliu, 1923 m. Lietuvos apgyventų vietų surašyme tarp Darbėnų valsčiaus gyvenviečių nebeaptinkamas.[4]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1880 m. | Grūšlaukės seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis |
| 1880–1915 m. | Grūšlaukės seniūnija, Salantų valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1919 m. | Grūšlaukės seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Kretingos apskritis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||
| 1866 m. | ||
|---|---|---|
| 102 | ||
|
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1866 m. Salantų parapijos gyventojų katalikų statistika. – Lietuvos valstybės archyvas. – F. 378, b. 2547. – L. 845
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71
- ↑ Karte des westlichen Russlands: J17.Sałanty. – 1918
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 111–112