Pafas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pafosas)
Pafas
Πάφος
Miesto panorama
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Kipro vėliava Kipras
Apygarda Pafo apygarda
Gyventojų (2021[1]) 37 297
Plotas 16,9 km²
Tankumas (2021[1]) 2 207 žm./km²
Altitudė 72 m
Vikiteka Pafas
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 79

Pafas[2] (gr. Πάφος) − pajūrio miestas pietvakarių Kipre; apskrities centras. Antikos laikais buvo du Pafai: Senasis[3] ir Naujasis[4]. Dabartinis gyvenamas miestas anksčiau vadinosi Naujuoju Pafu.

Tai besiplečiantis kurortas su patraukliu žvejybos uostu. Miestas padalintas į dvi dalis: Ktima jūros terasoje yra gyvenamasis kvartalas, o Kato Pafas prie jūros, pastatyta aplink viduramžių uostą, yra prabangių viešbučių ir pramogų kvartalas. Apostolou Pavlou Avenue yra gyvybingiausia gatvė mieste, jungianti abu kvartalus. Ji prasideda prie miesto centro Kenedžio aikštėje ir baigiasi už Viduramžių tvirtovės uoste. Pafo uostas nėra labai svarbus: laivai labiau naudojasi Limasolio uostu.

Pafas yra Afroditės, graikų meilės ir grožio deivės, mitinė gimtinė ir miesto įkūrimo mitas visais lygiais su ja susijęs. Pasak mito, miesto įkūrėjas Pafosas buvo Pigmaliono ir jo sukurtos Afroditės dramblio kaulo skulptūros, kuri deivės dėka atgijo kaip „pieno baltumo“ Galatėja, sūnus. Graikų-romėnų laikais Pafas buvo Kipro sostinė, iš tų laikų išliko puošnūs valdytojo rūmai, labiausiai lankomi dėl mozaikų. I a. mieste lankėsi apaštalas Paulius. Pafosas įtrauktas į oficialų Pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senasis Pafas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senojo Pafo vietoje dabar yra Kuklijus kaimas. Pasak Strabono, miestas buvo netoli Zefyrijaus rago bei Bokaro upės žiočių, tik stadija nuo jūros.

Mitinė Afroditės gimimo vieta
Pafo švyturys
Pafo švyturys

Afroditė Pafe[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovės graikai teigė, kad Afroditė iškilusi iš jūros išsilaipinusi Pafe[5]. Pauzanijas teigia, kad jos garbinimas kilęs iš Sirijos, tačiau labiau tikėtina, kad iš Finikijos. Prieš randant archeologinių įrodymų, buvo manoma, kad Afroditės kultas Kipre atsirado prieš Homero laikus (700 m. pr. m. e.), nes giraitė ir altorius, skirti Afroditei, paminėti Odisėjoje. Archeologiniai duomenys rodo, kad kipriečiai garbino vaisingumo deivę prieš atvykstant graikams, o jos kulte derinti Egėjo ir Rytų civilizacijų elementai. Apylinkėse randamos trijų tūkstantmečių senumo moteriškos figūrėlės ir amuletai.

Pafe telkėsi ne tik Kipro, bet ir viso Egėjo pasaulio Afroditės kultas. Vyriausi žyniai buvo Kinyridai, Kinyro, turinčio graikišką vardą ir finikietišką kilmę, palikuonys. Jų galia buvo didžiulė, bet įrašai rodo, kad juos bandė kontroliuoti Senatas ir Liaudies susirinkimas. Pafe buvo ir orakulas[6]. Tik keli miestai buvo labiau pašlovinti ir apdainuoti poetų[7]. Milžiniškos Afroditės šventyklos liekanos vis dar matomos, jas supa didžiulė siena. Po žemės drebėjimo miestą atstatė Vespasianas, ant kurio monetų jis matomas. Miestas vaizduojamas ir ankstyvesnių bei vėlyvesnių imperatorių monetose, pvz.: Septimijaus Severo[8]. Šventyklą pagal atvaizdus ir liekanas bandė atstatyti Kopenhagos architektas Hečas.[9]

Naujasis Pafas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naujasis Pafas, dabar gyvenamas miestas, buvo įkurtas vakarinėje salos dalyje ir turėjo gerą uostą. Jis buvo 12 km į šiaurės vakarus nuo senojo miesto. Jis taip pat turėjo įkūrimo mitą: teigiama, kad miestą įkūrė Agapenoras, arkadijiečių vadas Trojos kare, kuris po Trojos užėmimo audros buvo atskirtas nuo graikų laivyno ir atsidūrė prie Kipro krantų. Agapenoras minimas kaip Pafo karalius Analektos dvieilyje, o Herodotas užsimena apie arkadijiečių koloniją Kipre. Kaip ir Senajame Pafe, naujame mieste buvo garbinama Afroditė ir jai buvo pastatytos kelios prabangios šventyklos. Bet šiuo atžvilgiu Senasis Pafas turėjo pranašumą, nes Stabonas teigia, kad kelyje iš Naujojo į Senąjį Pafą buvo daug Afroditės garbintojų, kurie vyko į senesnes šventyklas. Be to, ten keliavo ir kitų Kipro miestų žmonės. Kai Seneka savo laiške teigė, kad Pafą sugriovė žemės drebėjimas, sunku pasakyti, kurį miestą jis turi galvoje. Kasijus Dionas teigia, kad jį atstatė imperatorius Augustas, tad miestas pervadintas Augusta, bet jis taip vadintas tik įrašuose, o paprasti žmonės miestą vadino senuoju vardu.

Apaštalų darbai mini, kad Paulius iš Tarso lankėsi Pafe, o Tacitas mini, jog jaunasis Titas irgi lankėsi mieste prieš tapdamas imperatoriumi ir labai susidomėjo miesto istorija ir palikimu. Istorikas savo raštuose mini abu miestus vienu vardu ir užsimena, kad pagrindinis šventyklos garbinimo objektas buvo piramidinis akmuo, neabejotinai finikiečių kilmės reliktas. Už kelių kilometrų nuo jūros išliko gan dideli Naujojo Pafo griuvėsiai, iš kurių išsiskirią trijų šventyklų liekanos.

Paulius Pafe[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Pauliaus stulpas Pafe

Išsilaipinę Salamyje ir skelbdami evangeliją sinagogose Barnabas, Juodasis Simeonas, Liucijus Kirenietis, Manahenas ir Saulius keliavo palei pietinį Kipro krantą kol pasiekė Pafą. Čia Sergijus Paulas atsivertė į krikščionybę, kai Sauliui pasipriešinęs burtininkas Elymas pralaimėjo. Nuo to momento jis tapo grupės lyderiu ir pasivadino Pauliumi.

Vėlesnė istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pafas pamažu prarado patrauklumą kaip valdymo centras, ypač įkūrus Nikosiją. Pafas ir jo uostas pamažu smuko viduramžiais ir valdant osmanams, o Nikosijos ir Larnakos svarba išaugo.

Valdant britų kolonistams gyventojų skaičius mieste ir apskrityje toliau mažėjo, nes jie persikėlė į Limasolį, Nikosiją ir užjūrį. Iki 1974 m. miestas ir sritis buvo mažiausiai išsivysčiusi salos dalis.

Po 1974 m. buvo padaryta pažanga visose srityse, ypač turizmo sektoriuje, tad gyventojų skaičius pradėjo didėti. Vyriausybė daug investavo į drėkinimo užtvankas, vandentiekį, kelius ir pastatė tarptautinį Pafo oro uostą, antrą tarptautinį oro uostą šalyje, o privatūs asmenys investavo į viešbučius, vilas ir pramogų verslą.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pafui būdingas tipiškas Viduržemio jūros klimatas, daugiausiai kritulių iškrenta nuo lapkričio vidurio iki kovo. Čia beveik niekada nelyja vasarą, bet liepą ir rugpjūtį drėgmė gali pakilti iki 85 %.

Sninga retai, maždaug kas 10 metų, bet tai nesukelia didelių nemalonumų. Beveik kasmet sninga Cados kalvose 6 km į šiaurę nuo Pafo. Paskutinį kartą gausiai snigo 2001 m. žiemą.

Vasaros karštos ir retai drėgnos. Karščio bangos gan dažnos ir dažniausiai pasitaiko liepą ir rugpjūtį, kai karštos oro masės ateina iš Sacharos ir temperatūra pasiekia 35 °C.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. CYPRUS: Municipalities and Communities, citypopulation.de
  2. Pafas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  3. Old Paphos, in Ancient Greek: Πάφος παλαιά, Ptol. v. 14. § 1; or, in one word, Παλαίπαφος, Strabo xiv. p. 683; Palaepaphos, Plin v. 31. s. 35)
  4. New Paphos in Ancient Greek (Πάφος Νέα, Ptol. l. c.; Nea Paphos, Plin. l. c..
  5. Tacitus Hist. ii. 3; Pomponius Mela, ii. 7; Marcus Annaeus Lucanus viii.456
  6. Engel, i.p. 483.
  7. Pvz.: Aeschylus Suppliants 525; Virgil Aeneid i. 415; Horace Odes i. 19, 30, iii. 26; Status Silvius i. 2. 101; Aristophanes Lysistrata 833, etc.
  8. Engel, vol. i. p. 130.
  9. Müller’s Archäol. § 239, p. 261; Eckhel, vol. iii. p. 86.