Joniškio valsčius (Rytai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Joniškio valsčius
Laikotarpis: 18611950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Joniškis
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Vilniaus apskritis (1861–1915)
Vidurinė Lietuva Vidurinė Lietuva
Vilniaus apskritis (1920–1922)
Lietuva Lietuva
Ukmergės apskritis (1921–1922)
Utenos apskritis (1922–1923, 1927–1940)
Lenkija Lenkija
Vilniaus vaivadija Vilniaus-Trakų apskritis (1923–1925)
Švenčionių apskritis (1926–1929)
Lietuva Lietuva
Vilniaus kraštas Švenčionėlių apskritis (1940–1941)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Švenčionių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Švenčionių apskritis (1944–1950)

Joniškio valsčius (rus. Янишская волость, lenk. gmina Janiszki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Joniškis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas XIX a. pradžioje. Po I pasaulinio karo valsčius buvo Lietuvos ir Lenkijos konflikto zonoje, todėl buvo išskaidytas abiem šalims. Lenkiškasis valsčius priklausė Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Švenčionių apskričiai. 1929 m. balandžio 11 d. prijungta dalis Kiemeliškių valsčiaus, dalis Mikalavo valsčiaus ir dalis Žukainių valsčiaus.[1] 1929 m. balandžio 22 d. lenkiškasis Joniškio valsčius performuotas į Pabradės valsčių.[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Pabradės rajonui (7 apylinkės) ir Švenčionėlių rajonui (1 apylinkė).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 4005 367 kiemai [3] 118
1874 m. 3973 388 kiemai [4] 7 seniūnijos 123
1880 m. 5306 420 kiemų [5] 7 seniūnijos 118
1885 m. 5913 382 kiemai [6] 7 seniūnijos 127
1923 m.[7] 233 6442 1261
1949-01-01
(išsamiau)
237 8 apylinkės [8]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • I. Dubovskis, viršaitis nuo 1886 m.[9]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] Apylinkė, 1949 m.[11]
Alkūnai Олькунское Alkūnų apylinkė
Arnionys Орнянское -
Baranava Барановское Baranavos apylinkė
Gačkiškiai Гоцкишское Gačkiškių apylinkė
Garšvėnai - Garšvėnų apylinkė
Graužiniai - Graužinių apylinkė
Juodenėnai Iодзенянское Juodenėnų apylinkė
Joniškis Янишское Joniškio apylinkė
Karalinava Каролиновское Karalinavos apylinkė
Iš viso: 7 seniūnijos 8 apylinkės

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dz.U. 1929 nr 22 poz. 223
  2. M.P. z 1929 r. nr 93, poz. 223
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 286 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 325 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 325 psl.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 142
  9. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 411 psl.
  10. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 39–42 psl.
  11. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 145