Vargulių piliakalnis

Koordinatės: 55°20′3.2″ š. pl. 25°6′55.9″ r. ilg. / 55.334222°š. pl. 25.115528°r. ilg. / 55.334222; 25.115528
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vargulių piliakalnis
[[Image:|250px]]
Vargulių piliakalnis
Vargulių piliakalnis
Koordinatės
55°20′3.2″ š. pl. 25°6′55.9″ r. ilg. / 55.334222°š. pl. 25.115528°r. ilg. / 55.334222; 25.115528
Vieta Anykščių rajonas
Seniūnija Kurklių seniūnija
Aukštis 20 m
Plotas 15x13
Naudotas I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1936, 1969, 1974
Registro Nr. AR101 / A1430K / 24553, 1890, 24554

Vargulių piliakalnis su gyvenvietepiliakalnis (unikalus objekto MC kodas 1890; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR101; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1430K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24554) Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Vargulių kaime, Kurklių seniūnija. Pasiekiamas keliu KurkliaiBalninkai, neprivažiavus jo sankryžos, ties Karališkių ežeru pasukus lauko keliuku į dešinę šiaurėn, 1,6 km iki antros sodybos dešinėje šiaurės rytuose, yra 150 m į šiaurę nuo jos, priekyje.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, į Baldono ežero slėnį supiltoje 26 m pločio ties pagrindu, 6,5 m aukščio kalvoje. Iš šiaurės ir šiaurės rytų ji supo ežero slėnis, iš šiaurės vakarų griova, taip pat nusileidžianti į ežero slėnį. Išliko tik piliakalnio pylimas, saugojęs piliakalnį iš p.r. pusės. Aikštelė, paplauta griova tekėjusio upelio, nuslinko į ežero slėnį. Viršuje pylimas yra 15 x 13 m dydžio. Jo pietvakariniame krašte yra 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Pietinėje papėdėje iškastas 6 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 7–20 m aukščio.

Piliakalnio šiaurinį kraštą sunaikino šiaurinėje papėdėje besigraužiantis upelis, aikštelė iškasinėta lobių ieškotojų. Piliakalnis dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs jaunais lapuočiais.

Į pietus – pitvakarius nuo piliakalnio 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurios kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos ir žiestos keramikos, šlako.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1936 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1969 m. – Istorijos institutas, [1] 1974 m. – Mokslinė metodinė taryba.[2] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio antrąja puse - II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 32300 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 689500 m². Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 18000 m².

Aplinkiniai piliakalniai

Svirnų piliakalnis 14 km Trakinių piliakalnis 6 km Paraudinės piliakalnis 5,5 km
Laičių piliakalnis 27 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Alantos piliakalnis 10 km
Antatilčių piliakalnis II 10 km Berzgainių piliakalnis 8 km Perkalių piliakalnis 2,5 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 175 (Nr. 787).
  2. Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. I. V., 1996. P.99.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.103.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B. 84 (buvo B.66). P.151-161.
  • Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva I. V., 1996. P.99.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 256.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]