Ona Stiuart

Ona
Karalienės Onos portretas (aliejus, 1705 m., dail. Michaelis Dahlis)
Stiuartai
Gimė	1665 m. vasario 6 d. Londonas, Anglija
Mirė	1714 m. rugpjūčio 1 d. (49 metai) Londonas, Didžioji Britanija
Palaidotas (-a)	Vestminsterio abatijoje
Sutuoktinis (-ė)	Jurgis
Religija	Anglikonybė
Anglijos, Škotijos ir Airijos karalienė
Valdė	1702 m. kovo 8 – 1714 m. rugpjūčio 1 d.
Pirmtakas	Vilhelmas III
Įpėdinis	Jurgis I
Parašas

Ona (angl. Anne, 1665 m. vasario 6 – 1714 m. rugpjūčio 1 d.) – Anglijos, Škotijos ir Airijos karalienė, valdžiusi 1702–1714 m. 1707 m. susijungus Anglijai ir Škotijai tapo pirmąja Didžiosios Britanijos karaliene. Ona – karaliaus Jokūbo II duktė ir paskutinė Stiuartų dinastijos valdovė.

Biografija

Ona gimė jaunesniajam Karolio II broliui ir sosto įpėdiniui Jokūbui. Šis 1672 m. paskelbė priimantis katalikybę, dėl to neteko daugumos gyventojų palaikymo. Dėdės Karolio II nurodymu Ona ir jos vyresnioji sesuo Marija buvo užaugintos anglikonėmis. 1677 m. Marija ištekėjo už giminaičio protestanto Vilhelmo III Oraniečio. 1683 m. Ona ištekėjo už Danijos princo Jurgio. Didelės politinės reikšmės turėjo artimi Onos santykiai su vaikystės drauge Sara Čerčil – Molboro kunigaikščio Dž. Čerčilio žmona.

Sara įtikino Oną stoti į protestanto Vilhelmo Oraniečio, Nyderlandų štathalterio, pusę ir paremti 1688 m. Šlovingąją revoliuciją, per kurią Jokūbas II nuverstas nuo sosto. 1689 m. Teisių biliu Vilhelmas ir Marija paskelbti Anglijos karaliais, Ona – pirmąja eilėje į sostą. Nors seserys buvo artimos, netrukus tarp jų kilo nesutarimų ir jos atitolo. 1694 m. mirus Marijai, Vilhelmas, išvykęs iš Anglijos, atsisakė paskirti Oną regente.

Ona atėjo į sostą po Vilhelmo III mirties 1702 m. Iš pradžių ji buvo itin atsidavusi Anglikonų bažnyčiai. Ona netoleravo katalikų ir disenterių bei simpatizavo karaliaus valdžios šalininkams toriams. Dž. Čerčilis paskirtas vadovauti kariuomenei, kuri sėkmingai dalyvavo Ispanijos įpėdinystės kare. 1713 m. Ispanijos ir Didžiosios Britanijos susitarimas suteikė britams monopolinę teisę įvežti juodaodžius vergus į Ispanijos kolonijas. Remiantis asjentu, D. Britanija turėjo pristatyti po 4800 vergų per metus.

Nors Ona laukėsi 18 kartų, gyvi gimė tik penki vaikai, iš kurių ilgiau gyveno tik vienas. 1700 m. jam mirus, Ona neteko vilčių susilaukti įpėdinio. 1701 m. ji patvirtino Nuraminimo aktą, pagal kurį sosto įpėdiniu paskelbtas Jokūbo I palikuonis Hanoverio kurfiurstas protestantas Jurgis Liudvikas. Didžiosios Britanijos sostas perėjo Hanoveriams.