Alpinai
| Alpinai škot. gėl. Clann Chinaeda meic Ailpín | |
|---|---|
| Pradininkas | Alpinas |
| Titulas | Vyriausiasis Albos karalius[1][2] Piktų karalius Piktų ir škotų karalius Albos karalius Dalriados karalius |
| Laikotarpis | ~763–1034 m. |
| Šalys | Piktų karalystė Dalriada Albos karalystė |
Alpinai (škot. gėl. Clann Chinaeda meic Ailpín, taip pat žinomi kaip Alpinų dinastija) – giminė, valdžiusi piktų žemes, galbūt Dalriadą, o vėliau Albos karalystę nuo Keneto I valdymo 840 m. iki Malkolmo II mirties 1034 m.
Karaliai savo kilmę kildino iš Keneto I (o ne iš jo tėvo Alpino), o airių genealogijose Balimoto ir Lekano knygose giminė vadinama „Clann Cináeda meic Ailpín“, pirmenybę teikiant Keneto kilmei.[3]
Šeimos kilmė neaiški. Vėlesnėse genealogijose Kenetas nurodomas kaip Dalriados karaliaus Aedo Baltojo palikuonis. Tokie teiginiai, nors ir tikėtini, yra neįrodomi ir pasirodo tik X a. pabaigoje.[4] Su tuo susijusią mintį, kad Kenetas buvo Dalriados karalius prieš tai, kai 840 m., po Eogano mirties, sėkmingai kovojo dėl valdžios piktų žemėse, patvirtina beveik visi to meto įrodymai.[5]
Ankstyvieji Alpinų karaliai apibūdinami kaip piktų karaliai, o trečiasis karalius, Keneto I sūnus Konstantinas I, atrodo, netrukus po mirties buvo laikomas paskutiniu iš 70 piktų karalių. Keneto palikuonys buvo išstumti 878 m., kai Konstantino I brolį Aedą nužudė Girikas, tačiau jie sugrįžo 889 m., kai Konstantino I sūnus Donaldas II įžengė į sostą po Giriko mirties arba nuvertimo. Donaldas II ir jo įpėdiniai apibūdinami kaip Albos karaliai.[6]
X a. sostą pakaitomis valdė Konstantino I ir Aedo palikuonys. Dešimtojo amžiaus pabaigoje ir vienuoliktojo amžiaus pradžioje dėl tarpusavio nesutarimų Konstantino I palikuonys liko nesuvaržyti Keneto I palikuonių pagal vyriškąją liniją, kadangi Malkolmas II nepaliko vyriškos lyties įpėdinių. Malkolmui mirus, baigėsi iš Keneto kilusių karalių linija. Būsimieji karaliai, nors vis dar teigė, kad yra kilę iš Keneto, buvo kilę iš Malkolmo dukters Betokės ir jos vyro Krinano.[7]
Dinastijos nariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Malkolmas II (škot. gėl. Cináed mac Ailpin, 954–1034 m.)
- Kenetas III (škot. gėl. Cináed mac Ailpin, 966–1005 m.)
- Konstantinas III (škot. gėl. Cináed mac Ailpin, 970–997 m.)
- Kenetas II (škot. gėl. Cináed mac Maíl Coluim, 953–995 m.)
- Amlaibas (škot. gėl. Amlaíb mac Illuilb, X a.–977 m.)
- Kuilenas (škot. gėl. Cuilén, 954–971 m.)
- Dubas (škot. gėl. Dub mac Maíl Coluim, 928–967 m.)
- Indulfas (škot. gėl. Ildulb mac Causantín, X a.–962 m.)
- Malkolmas I (škot. gėl. Máel Coluim mac Domnaill, 897–954 m.)
- Konstantinas II (škot. gėl. Causantín mac Áeda, 879–952 m.)
- Donaldas II (škot. gėl. Domnall mac Causantín, IX a.–900 m.)
- Girikas (škot. gėl. Giric mac Dúngail, 832–890 m.)
- Aedas (škot. gėl. Áed mac Cináeda, 840–878 m.)
- Konstantinas I (škot. gėl. Causantín mac Cináeda, 836–877 m.)
- Donaldas I (škot. gėl. Domnall mac Ailpín, 812–862 m.)
- Kenetas I (škot. gėl. Cináed mac Ailpin, 810–858 m.)
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Downham, Claire. „Scottish Affairs and the Political Context of Cogadh Gaedhel Gallaibh“ (PDF). p. 6.
- ↑ „Cogadh Gaedhel re Gallaibh, Chapter XXV(25) (left side of the page)“. p. 232.
- ↑ Woolf, Pictland to Alba, pp. 222–224; Broun, Irish Identity, pp. 173–174.
- ↑ Woolf, Pictland to Alba, p. 173.
- ↑ Woolf, Pictland to Alba, pp. 93–98 & 116–117.
- ↑ Woolf, Pictland to Alba, pp. 122–126.
- ↑ Woolf, Pictland to Alba, pp. 225–230.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Anderson, Alan Orr (1922), Early Sources of Scottish History A.D. 500 to 1286, I (1990 revised & corrected ed.), Stamford: Paul Watkins, ISBN 1-871615-03-8
- Bannerman, John (1999), "The Scottish Takeover of Pictland and the relics of Columba", in Broun, Dauvit & Clancy, Thomas Owen, Spes Scotorum: Hope of Scots. Saint Columba, Iona and Scotland, Edinburgh: T. & T. Clark, p. 71–94, ISBN 0-567-08682-8
- Broun, Dauvit (1999), "Dunkeld and the origins of Scottish Identity", in Broun, Dauvit & Clancy, Thomas Owen, Spes Scotorum: Hope of Scots. Saint Columba, Iona and Scotland, Edinburgh: T. & T. Clark, p. 96–111, ISBN 0-567-08682-8
- Broun, Dauvit (1999), The Irish Identity of the Kingdom of the Scots in the Twelfth and Thirteenth Centuries, Woodbridge: Boydell Press, ISBN 0-85115-375-5
- Broun, Dauvit & Clancy, Thomas Owen (1999), Spes Scotorum: Hope of Scots. Saint Columba, Iona and Scotland, Edinburgh: T. & T. Clark, ISBN 0-567-08682-8
- Duncan, A. A. M. (2002), The Kingship of the Scots 842–1292: Succession and Independence, Edinburgh: Edinburgh University Press, ISBN 0-7486-1626-8
- Herbert, Máire (2000), "Ri Éirenn, Ri Alban: kingship and identity in the ninth and tenth centuries", in Taylor, Simon, Kings, clerics and chronicles in Scotland 500–1297, Dublin: Four Courts Press, p. 62–72, ISBN 1-85182-516-9
- Smyth, Alfred P. (1989), Warlords and Holy Men: Scotland AD 80–1000, Edinburgh: Edinburgh University Press, ISBN 0-7486-0100-7
- Taylor, Simon, ed. (2000), Kings, clerics and chronicles in Scotland 500–1297, Dublin: Four Courts Press, ISBN 1-85182-516-9
- Woolf, Alex (2007), From Pictland to Alba, 789–1070, The New Edinburgh History of Scotland, Edinburgh: Edinburgh University Press, ISBN 978-0-7486-1234-5
