Olštynekas

Olštynekas lenk. Olsztynek
Olštyneko valščiaus savivaldybė
Olštynekas 53°35′0″ š. pl. 20°17′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija
Gyventojų (2006)	7 591
Plotas	7,69 km²
Tankumas (2006)	987 žm./km²
Vikiteka	Olštynekas

Olštynekas (lenk. Olsztynek, vok. Hohenstein – miestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Olštyno apskrityje, 28 km į pietvakarius nuo Olštyno, Olštyneko valsčiaus administracinis centras. 7648 gyventojai (2004 m.)

Istorija

Miestą įkūrė Vokiečių ordino Ostrudos komtūras Giunteris fon Hohenšteinas kaip tvirtovę kovoms su prūsais. Pirmą kartą paminėtas 1351 m., o 1359 m. didysis Vokiečių ordino magistras Vinrichas Kniprodė jam suteikė miesto teises.

Miesto planas buvo tipiškas kitiems kryžiuočių įkurtiems miestams. Jo centre buvo didelė turgaus aikštė su bažnyčia ir rotuše, į kurią susibėgo dvi gatvės. Miestas buvo apsuptas 245 x 170 m mūrine 10 m aukščio siena, jame gyveno apie 450 daugiausia vokiečių atsikėlėlių.

Po 1410 m. Žalgirio mūšio miestelėnai pripažino Lenkijos karaliaus valdžią. Per Bado karą 1414 m. miestas nukentėjo nuo lenkų kariuomenės. 1520 m. per Riterių karą miestą užėmė lenkų kariuomenė, o Karūnos didysis etmonas Mikalojus Firlėjus patvirtino jam miesto teises. 1656 m. Olštyneką (mažąjį Olštyną) nusiaubė švedai ir totoriai. 1740 m. jame gyveno 728, o 1811 m. 778 gyventojai. 1764 m. Olštyneke gimė filologas Kristupas Celestinas Mrongovijus.

1888 m. nutiestas geležinkelis į Dzialdovą, o 1891 m. – į Ostrudą. 1927–1945 m. netoli miesto stovėjo didžiulis monumentas 1914 m. Tanenbergo mūšiui atminti, vadinamasis Hindenburgo mauzoliejus. Jame 1934 m. buvo palaidotas Vokietijos feldmaršalas ir Veimaro respublikos prezidentas Paulis fon Hindenburgas.

Miestas nukentėjo ir per abu pasaulinius karus. Nuo 1939 m. spalio iki 1945 m. jame veikė nacių koncentracijos stovykla Stalag I-B Hohenstein. 1945 m. miestą smarkiai sugriovė Raudonoji armija. Sudaužytas ir Hindenburgo mauzoliejus, jį mena tik prie miesto rotušės pastatyta liūto skulptūra. 1945 m. miestas atiteko Lenkijai, 1975–1998 m. priklausė Olštyno vaivadijai.

Transportas

Olštyneką kerta geležinkelis Olštynas – Dzialdovas, automobilių magistralė E77 Gdanskas – Elbingas – Olštynekas – Varšuva, kelias DK51 Olštynas – Bezledas ir DK58 Ščitnas – Ščučinas.

Turizmas

Olštyneke išlikusi XIV a. kryžiuočių pilis, apgriauta XVII a. ir atstatyta 1847–1849 m. steigiamai gimnazijai. Išlikę XV a. miesto sienos fragmentai, didelė dalis senojo miesto plano ir pastatų. Yra Varmijos ir Mozūrijos liaudies statybos muziejus.

Per Olštyneką praeina daug turistinių kelių, iš kurių pagrindinis – į Žalgirio mūšio lauką, kuriame kasmet rengiama mūšio inscenizacija. 2008 m. šventėje dalyvavo apie 4000 riterių ir jų padėjėjų, suvaidinusių Žalgirio mūšio eigą ir apie 200 000 žiūrovų.

Šaltiniai

• M. Toeppen, Historia okręgu i miasta Olsztynka, Dąbrówno 2004.
• J. Sikorski, Zespół zamkowy oraz system urządzeń miejskich Olsztynka w średniowieczu, [w:] Życie codzienne na dawnych ziemiach pruskich, Rozprawy i Materiały Ośrodka Badań Nauk. im. W. Kętrzyńskiego w Olsztynie, nr 182, Olsztyn 1999.

• 
  Olštyneko pilis
• 
  Olštyneko muziejus
• 
  Olštyneko gatvelė
• 
  Olštyneko aikštė
• 
  Paminklas Kristupui Celestinui Mrongovijui
• 
  Olštyneko katalikų bažnyčia

Nuorodos

• Oficiali svetainė