Žalgirio mūšio laukas
53°29′18.34″ š. pl. 20°07′16.46″ r. ilg. / 53.4884278°š. pl. 20.1212389°r. ilg.
.jpg)
Žalgirio mūšio laukas (lenk. Grunwald – Pole Bitwy) – teritorija šiaurės vakarų Lenkijoje: Varmijos Mozūrų vaivadijos Ostrudos apskrityje, tarp Liudviksdorfo (lenk. Łodwigowo, vok. Ludwigsdorf), Ulnovo (lenk. Ulnowo, vok. Faulen) ir Stembarko (lenk. Stębark, vok. Tannenberg) kaimų. Vietovėje 1410 m. liepos 15 d. įvyko Žalgirio mūšis tarp jungtinės LDK–Lenkijos karalystės kariuomenės ir Vokiečių ordino. Šis keletui tautų mitologiniu tapęs kautynių laukas Lenkijos respublikos vyriausybės sprendimu 2010 m. paskelbtas istorijos paminklu, jame kasmet vyksta daugelis pergalingą mūšį primenančių renginių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Liaudies Lenkijoje švenčiant 550-tąsias mūšio metines, 1960 m. liepos 17 d. prie Stembarko kaimo buvo atidarytas Žalgirio pergalės paminklas, kurį sudaro:
- granitinis obeliskas;
- vienuolika 30 m aukščio stiebų su lenkų, lietuvių, čekų ir rusėnų kariniais ženklais;
- amfiteatras su kariavusių pusių išsidėstymo schema. Po juo įrengtas Žalgirio mūšio muziejus su kino sale.
Projekto autoriai: architektas Vitoldas Censkevičius ir skulptorius Ježis Bandura. Visi trys objektai išdėstyti ant kalvos, ant kurios, pasak profesoriaus Stefano Kučinskio, buvo apsuptos ir sunaikintos Vokiečių ordino didžiojo magistro vėliavos.
Be to lauke yra:
- žuvusiam Vokiečių ordino didžiajam magistrui Ulrichui fon Jungingenui skirtos Švč. Mergelės Marijos koplyčios griuvėsiai ir nuverstas paminklinis akmuo jam (pervadintas Jogailos akmeniu (lenk. Kamień Jagiełłowy));
- akmuo naujai nustatytoje magistro Ulricho fon Jungingeno žuvimo vietoje;
- pirmojo paminklo Žalgirio mūšiui atminti likučiai (dabar paminklas stovi Krokuvoje);
- 1959 m. lenkų harcerių supiltas Jogailos pilkalnis.
2020 m. mūšio lauke Lietuvos visuomenės lėšomis numatoma pastatyti atminimo akmenį su Vyčiu ir užrašu „Nuo dėkingos lietuvių tautos už Pergalę“ (skulpt. Valentinas Šimonėlis).[1][2]
