Olimpia Swianiewiczowa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Olimpija Svianievičiova (lenk. Olimpia Swianiewiczowa, mergautinė pavardė Zambrzycka; g. 1902 m. gruodžio 1 d. Viazinkoje (dab. Baltarusija), m. 1974 m. birželio 15 d. Halifakse, Kanadoje) – lenkų mokytoja, folkloro ir A. Mickevičiaus kūrybos tyrinėtoja, geomorfologė. Kurį laiką gyveno Vilniuje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilusi iš ūkininkų šeimos. 1919 m. savanoriškai tarnavo kariuomenėje kaip kurjerė. Stepono Batoro universitete pabaigė geografijos studijas. Buvo pirmoji žymaus geologo M. Limanovskio asistentė geomorfologė. Tyrė Neries senslėnio terasas dabartiniame Vokės slėnyje.[1] Kartu su C. Boduen de Kurtenė aprašė Neries terasas Vilniaus mieste.[2] 1926 metais ištekėjo už Stepono Batoro universiteto ekonomisto S. Svianievičiaus ir susilaukė keturių vaikų.

Paskutiniais prieškario metais dirbo geografijos mokytoja Vilniaus benediktinių vienuolyno gimnazijoje, kurią sovietų valdžia 1946 m. uždarė.[3]

Karo ir pirmuosius pokario metus praleido Vilniaus krašte, atskirta nuo vyro, kuris paskutinę minutė išsigelbėjo nuo žūties Katynėje, kalėjo Lubiankoje ir lageriuose (sovietų valdžia tikėjosi panaudoti jo turimas žinias apie Vokietijos ekonomiką ir ginklus). Negalėdamas prisijungti prie Anderso armijos ir galiausiai po ilgo buvimo Teherane ir Jeruzalėje pasiliko Jungtinėje Karalystėje. 1946 m. O. Svianievičiova įsikūrė Tčeve, Lenkijoje, kur vietos aukštojoje mokykloje mokė geografijos ir biologijos. Dažnai keisdama pavardes sugebėjo išvengti represijų dėl vyro, kuris stengėsi atskleisti tiesą apie Katynės žudynes, veiklos. Būdama daugiamete Lenkijos Kraštotyrininkų Draugijos (lenk. Polskie Towarzystwo Krajoznawcze) nare inicijavo jaunimo turus. 1957 m. išvyko į Indoneziją pas savo vyrą. Emigravusi susidomėjo folkloru. 1971 m. Lenkijos mokslo draugijoje emigracijoje Londone skaitė pranešimą apie A. MickevičiausVėlinių“ interpretaciją pagal baltarusių folklorą. Vėliau rengė disertaciją apie Makryną Miečyslavską, tačiau jos nepabaigė. Nuo 1963 m. su vyru gyveno Vakarų Amerikoje.

Olimpia Swianiewiczowa kapas

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gaigalas, A., 2003. Geologija Stepono Batoro universitete (1919–1939). „Geologija Vilniaus universitete, Tarptautinės konferencijos medžiaga“. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius,43–70.
  • Jerzy Starnawski, Olimpia Swianiewiczowa, w: Słownik badaczy literatury polskiej, tom IV (redaktor Jerzy Starnawski), Wydawnictwo Uniwersytetu Łódzkiego, Łódź 2001, s. 328 (čia klaidingai nurodyta mergautinė pavardė Zembrzyska ir gimtinės vieta Wiazynia)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Swianiewiczowa, O., 1938. „Proneries terasės Vokės slėnyje“ (vertė B. Tijūnaitytė), Kosmos, t. XIX, 143–147.
  2. Swianiewiczowa, O., Baudoin de Courtenay, K., 1929. „Terasy Wilii w obrębie miasta Wilna“, Pamiętnik zjazdu Słowianskich Geografow i Etnografow w Polsce w roku 1927, t. I, Kraków, 223–224.
  3. http://vienuolynai.mch.mii.lt/V64-75/Vilnbenedikt.htm Archyvuota kopija 2020-02-25 iš Wayback Machine projekto.