Katynės žudynės
Šis straipsnis apie sovietų įvykdytas lenkų žudynes. Kaimas, kuriame vokiečių kariai nužudė baltarusius, vadinasi Chatynė.
Katỹnės žudynės (lenk. zbrodnia katyńska – Katynės nusikaltimas) – masinių lenkų egzekucijų serija, kurią Sovietų Sąjunga įvykdė 1940 m. balandžio–gegužės mėnesiais.[1] Sovietų vadovo Josifo Stalino įsakymu NKVD, sovietų slaptoji policija, nužudė 21 857 lenkų kariškių, policijos pareigūnų, pasieniečių, inteligentijos atstovų ir karo belaisvių.[2][3] Nors žudynės taip pat vyko NKVD kalėjimuose Kalinine, Charkove ir kitur, žudynės pavadintos Katynės miško vardu.[1] Masines kapavietes tose apylinkėse 1943 m. pirmą kartą aptiko nacistinės Vokietijos kariuomenė.
Žudynės kvalifikuojamos kaip nusikaltimas žmoniškumui,[4] agresijos nusikaltimas,[4] karo nusikaltimas[4][5] ir, pagal Lenkijos baudžiamąjį kodeksą, komunistinis nusikaltimas.[6] 2009 m. Lenkijos Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje pareikšta, kad žudynės turi genocido požymių.[7]
Įsakymą įvykdyti mirties bausmes lenkų belaisviams slapta davė Stalino vadovaujamas sovietų politbiuras.[8] Iš visų nužudytųjų apie 8000 buvo karininkai, įkalinti per 1939 m. sovietų invaziją į Lenkiją, dar 6000 buvo policijos pareigūnai, o likę 8000 – lenkų inteligentija ir asmenys, kuriuos sovietai įvardino „žvalgybos agentais ir žandarais, šnipais ir diversantais, buvusiais žemvaldžiais, gamyklų savininkais ir pareigūnais“.[9] Lenkijos armijos karininkų klasė reprezentavo daugiatautę Lenkijos valstybę; tarp nužudytųjų buvo etninių lenkų, ukrainiečių, baltarusių ir 700–900 žydų.[10]
Nacistinės Vokietijos vadovybė 1943 m. balandžio mėnesį paskelbė apie masinių kapaviečių atradimą Katynės miške.[11] Stalinas nutraukė diplomatinius santykius su Londone įsikūrusia Lenkijos emigracine vyriausybe, kai ši paprašė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atlikti tyrimą.[12] Po Vyslos–Oderio puolimo, kai masinės kapavietės pateko į sovietų kontrolę, Sovietų Sąjunga tvirtino, kad aukas nužudė naciai. Sovietų Sąjunga neigė atsakomybę iki pat 1990 metų, kai oficialiai pripažino ir pasmerkė NKVD įvykdytas žudynes bei vėlesnį sovietų vadovybės vykdytą nusikaltimų slėpimą.[13] 1992 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas išslaptino didelę dalį archyvinių dokumentų, įrodančių sovietų vadovybės atsakomybę.[13]
Požiūris į Katynės žudynes išliko esminiu nesutarimu Lenkijos ir Rusijos diplomatiniuose santykiuose.[14] Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, Rusija vis labiau laikėsi istorinio revizionizmo politikos.[15] Nors Rusijos vadovybė oficialiai neneigė žudynių fakto, informacija mokykliniuose vadovėliuose apie Katynę buvo pašalinta, dalis monumentų išmontuoti, o viešojoje erdvėje apie įvykį daugėjo dezinformacijos.[15]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 Balčiūnas, Andrius (2020-04-03). „Nepatogi tiesa: kaip Vakarai nenorėjo kaltinti sovietų dėl Katynės žudynių“. LRT. Nuoroda tikrinta 2026-08-09.
- ↑ Łojek, Bożena (2000). Muzeum Katyńskie w Warszawie (lenkų). Agencja Wydawm. CB Andrzej Zasieczny. p. 174. ISBN 978-8386245857. Suarchyvuota iš originalo 2013-06-18. Nuoroda tikrinta 2011-05-07.
- ↑ Gurianov, Aleksander, red. (2015). Убиты в Катыни. Книга памяти польских военнопленных – узников Козельского лагеря НКВД, расстрелянных по решению Политбюро ЦК ВКП(б) от 5 марта 1940 года [Žuvo Katynėje. Lenkų karo belaisvių – NKVD Kozelsko stovyklos belaisvių – atminimo knyga, sudaryta Visos Sąjungos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto Politbiuro 1940 m. kovo 5 d. sprendimu.] (PDF) (rusų). Maskva: Memorial. p. 68. ISBN 978-5-78700-123-5. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2023-03-23. Nuoroda tikrinta 2026-08-09.
- 1 2 3 „Janowiec and Others v. Russia – Applications nos. 55508/07 and 29520/09“. Grand Chamber of the European Court of Human Rights. 2013-10-21. Nuoroda tikrinta 2024-06-20.
- ↑ „Katyń można traktować jako zbrodnię wojenną – Europejski Trybunał Praw Człowieka“ [Europos Žmogaus Teisių Teismas: Katynė gali būti laikoma karo nusikaltimu]. TVN24 (lenkų). 2012-04-16. Suarchyvuotas originalas 2022-07-17. Nuoroda tikrinta 2024-06-20.
- ↑ Sejm of the Republic of Poland (2023-01-13). „Obwieszczenie marszałka Sejmu Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 24 listopada 2022 r. w sprawie ogłoszenia jednolitego tekstu ustawy o Instytucie Pamięci Narodowej – Komisji Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu“ (PDF). Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej (lenkų) (102). Warsaw. Nuoroda tikrinta 2024-06-20.
- ↑ Kiepuszewski, Rafal (2009-09-25). „Poland condemns WWII invasion“. Deutsche Welle. Nuoroda tikrinta 2025-04-21.
- ↑ Brown, Archie (2009). The Rise and Fall of Communism. HarperCollins. p. 140. ISBN 978-0061138799. Suarchyvuota iš originalo 2013-06-18. Nuoroda tikrinta 2011-05-07.
- ↑ Kużniar-Plota, Małgorzata (2004-11-30). „Decision to commence investigation into Katyn Massacre“. Departmental Commission for the Prosecution of Crimes against the Polish Nation. Suarchyvuota iš originalo 2012-09-30. Nuoroda tikrinta 2011-08-04.
- ↑ „The Katyn Controversy: Stalin's Killing Field“. CIA.gov. Suarchyvuotas originalas 2010-03-24. Nuoroda tikrinta 2007-07-23.
- ↑ Engel, David (1993). Facing a holocaust: the Polish government-in-exile and the Jews, 1943–1945. UNC Press Books. p. 71. ISBN 978-0807820698. Suarchyvuota iš originalo 2013-06-18. Nuoroda tikrinta 2011-06-16.
- ↑ Leslie, Roy Francis (1983). The History of Poland since 1863. Cambridge University Press. p. 244. ISBN 978-0521275019. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-19. Nuoroda tikrinta 2015-10-29.
- 1 2 „‘A crime aimed at the Polish nation’: President mourns victims of WWII Katyn Massacre“. TVP World. 2026-04-13. Nuoroda tikrinta 2026-08-09.
- ↑ „Russia to release massacre files“. BBC News. 2004-12-16. Nuoroda tikrinta 2026-08-09.
- 1 2 Vitkine, Benoît (2024-01-04). „The memory of a massacre ordered by Stalin in Russia exists on borrowed time“. Le Monde. Nuoroda tikrinta 2026-08-09.
