Ohoriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jorubų valstybė:
Ọhọri
Šalis Beninas (Plynaukštė)
Tautos jorubai (ohoriai)
Kalba idžių kalba
Miestai Ohori-Idže

Ohoriai (jorubų kalba: Ọhọri) – jorubų tautos etninė subgrupė, gyvenanti dabartinio Benino pietrytiniame pakraštyje. Čia apima Plynaukštės departamento centrinę dalį, į šiaurę nuo Pobės miesto.

Dėl istoriškai svarbiausio savo miesto Idžės, jie dar vadinami idžiais (Ije). Kalba atskira idžių kalba (ede Ije), kuri priklauso joruboidų kalboms. Ja kalbančiųjų priskaičiuojama apie 50 tūkst[1]. Dažnai ohoriai, kaip ir jiems giminingi ifonjinai, avoriai bei Ketu, dar vadinami nagais.

Juos supa šios jorubų etninės subgrupės: egbadai rytuose, ifonjinai pietuose, Ketu šiaurėje. Vakaruose gyvena gbe kalba kalbantys fonai.

Ohorių regionas pasižymi ypač nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis, mat didžiumą jo apima pelkės. Todėl istoriškai regionas buvo prieglobstis pabėgėliams, į čia bėgo persekiojami gyventojai iš Ketu, Ojo, ifonjinų regiono. Dėl savo atšiaurumo, regionas buvo menkai kontroliuojamas didesnių karalysčių.

XIX a. pabaigoje – ohoriai atiteko Prancūzijai. Dėl nepalankios prancūzų politikos ohoriai inicijavo sukilimą prieš kolonizatorius, kuris buvo žiauriai numalšintas 1914 m., sugriaunant pagrindinę gyvenvietę Ohori Idže. Po to didelė dalis ohorių migravo į britų valdomą Nigerijoje. Benine išliko paskiros smulkios gyvenvietės.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]