Akanai Gvinėjos įlankos regione buvo dominuojanti grupė, jie įkūrė ten savarankiškas valstybes. Kolonijiniais laikais daug akanų išvežta vergijon į Ameriką. Dalis tų vergų atokesnėse teritorijose (Jamaikoje, Suriname, Karibuose) išsilaisvino ir sudarė maronų bendruomenes, kuriose išliko daug akanų tradicijų. XX a. vid. kelios akanų tautos sudarė atskiras monarchines valdas. Jos valdovą rinko iš giminės, turinčios valdovų giminės palikuonių, ir laikė jį šventu.
Dauguma akanų yra krikščionys (daugiausia protestantai), nors dalis tautų yra priėmusios islamą (sunitai), ar išpažįsta tradicinius tikėjimus. Tradicinėje mitologijoje vyrauja pasakojimai apie vorą Anansį. Akanai verčiasi žemdirbyste (augina batatus, įvairias palmės, kakavamedžius). Garsėja medvilnės ir šilko audiniais, medžio raižyba, aukso ir kitų brangiųjų metalų gaminiais. Dauguma akanų gyvena kaimuose, kurie padalyti į dalis, kur gyvena giminė pagal motinos liniją. Kaimą valdo genties vadas ir renkama seniūnų taryba.[1] Akanai yra dominuojanti Ganos etninė grupė.