Ardra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Gbe valstybė:
Ardra
Roi d'Allada-1900.jpg
Šalis: Beninas (Atlantas)
Tautos: aizai
Kalba: aizų kalba
Laikotarpis: 1440-1724
Miestai: Alada
Valdovai: Adžahutononai
Gbe languages.png

Ardra - istorinė gbe valstybė Vakarų Afrikoje, Vergų krante (dabartinio pietų Benino teritorijoje). Seniau vadinta Alada.

Ardros kūrėjai yra etninė grupė aizai (Ayizɔ), kurie kalba aizų kalba, priskiriama gbe kalbų fla-fera grupei. Šiuo metu priskaičiuojama apie 227 tūkst. aizų[1].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į Ardros teritoriją pietiniame Benine gbe tautos migravo XV a. iš Tado valstybės. Ten jos įkūrė Alados miestą, kurią ilgai valdė vietiniai valdovai. Ilgainiui Alada ėmė kontroliuoti didelę dalį gbe teritorijų.

1590-1610 m. valdė karalius Koponas, kuris yra pirmasis istoriškai patvirtintas Alados karalius. Po jo mirties jo trys broliai pasidalino valstybę, pradėdami valdyti skirtingose vietose. Taip dinastija išplito į Dahomėją ir Adžačę.

Valstybė buvo pati stipriausia Vergų kranto šalis. 1724 m. ji nebeatsilaikė prieš augančią Dahomėjos karalystės galybę, ir ją okupavo karalius Agadža.

Po prancūzų okupacijos Ardros valstybei buvo sugrąžintas suverenitetas, ją vėl atskyrus nuo Dahomėjos. Valdovų dinastija išlikusi iki dabar.

Valdovų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ardros valdovai buvo tituluojami Alada hosu arba Adžahutononais. Toliau pateikiamas tradicinis valdovų sąrašas:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]