Iša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jorubų valstybė:
Iṣa
Šalis Beninas (Kalvos)
Tautos jorubai (išai)
Kalba išų kalba
Miestai Ilodžis, Bantė

Iša (jorubų kalba: Iṣa, alternatyviai rašoma Icha, Ica) – jorubų karalystė, egzistavusi Benino viduryje, Kalvų departamento centrinėje dalyje, su sostine Bantės mieste.

Karalystės gyventojai sudaro atskirą jorubų etninę subgrupę, vadinamą išais. Kalba atskira išų kalba (ede Ica), kuri priklauso joruboidų kalboms. Ja kalbančiųjų priskaičiuojama apie 63 tūkst.[1]

Išai gyvena prie vakarinės Benino sienos, į vakarus nuo gbe kalba kalbančių mahių, kurie skiria nuo kitų jorubų subetnosų: idašų ir šabių. Į šiaurę nuo jų yra manigrių, o į pietus ir vakarus – ifių teritorijos.

Manoma, kad senoji išų sostinė buvo Ilodžis netoli dabartinio Savalu. Tačiau vėliau miestas buvo sugriautas, išų teritorijas užėmė mahiai, o išai buvo priversti keltis tolyn į vakarus, kur įkūrė Bantę. Jos įkūrimas siejamas su XIX a. pradžia. Karalystės istorijai didelę reikšmę turėjo atsikėlėliai iš Ojo, taip pat nejorubų eve migracijos.

Išos gyventojai neramumų laikais buvo linkę migruoti į vakarus ir pietus, dėl ko formavosi ifių subetnosas. XIX a. pabaigoje Iša atiteko Prancūzijai. Tradicinė monarchija nutrūko XX a. I pusėje.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Baba Akete
  • Lauru
  • Obinti
  • Akan Aku
  • Kase Kpe
  • Lauru Tofa
  • Lauru Tonyon
  • Lauro Bezon
  • Lauru Asogba
  • apie 1920 Lauru

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]