Mažoji nehalenija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Nykštukinė strėliukė)
Jump to navigation Jump to search
Nehalennia speciosa
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Mažoji nehalenija (Nehalennia speciosa)
Mažoji nehalenija (Nehalennia speciosa)
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Būrys: Žirgeliai
(Wikispecies-logo.svg Odonata)
Pobūris: Mažieji žirgeliai
(Wikispecies-logo.svg Zygoptera)
Šeima: Strėliukės
(Wikispecies-logo.svg Coenagrionidae)
Gentis: Nehalenijos
(Wikispecies-logo.svg Nehalennia)
Rūšis: Mažoji nehalenija
(Wikispecies-logo.svg Nehalennia speciosa)
Binomas
Nehalennia speciosa
Charpentier, 1840
Sinonimai
  • Nykštukinė strėliukė


Mažoji nehalenija (lot. Nehalennia speciosa) – Žirgelių (Odonata) būrio, strėliukių (Coenagrionidae) šeimos vabzdys. Ilgis nuo galvos iki uodegos galo nesiekia 3 cm. Tai pati mažiausia Europoje gyvenanti žirgelių rūšis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dydis nuo 20 iki 25 mm. Mėlynos, bronzinės, žalios spalvos, metalo blizgesio. Dėl savo mažo dydžio gali būti supainiojami su mažąją strėliuke (Ischnura pumilio).

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena buveinėse, kuriose vyrauja negilūs mezotrofiniai vandens telkiniai, pelkių bendrijos, taip pat aukštapelkėse bei tarpinio tipo pelkėse. Buveinė neturtinga mineralinių medžiagų, jai būdingas rūgščios reakcijos vanduo. Lervos gyvena ir laikinuose vandens telkiniuose. Gali ištverti vandens telkinio išdžiūvimą vasarą ir įšalą žiemą. Tai stenotipinė rūšis, kurios paplitimas susijęs su viksvomis. Dažniausiai skraido plotuose, esančiuose tarp kiminų juostos ir atviro ežerėlių vandens, rečiau – liūliuojančiose pelkių dalyse. Skriado silpnai, lėtai, žemai, dažniausiai tarp vandens augalų. Naktį slepiasi žolėse. Rūšies plitimą riboja svyruoklinės ir laibosios viksvos.

Skriado nuo birželio iki rugpjūčio pradžios.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arealas apima visą Euraziją, tačiau gyvenamos buveinės yra mažos ir atskiros. Taip pat lokaliai gyvena ir Lietuvoje.

Grėsmės ir apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūšis nyksta dėl besikeičiančių ar nykstančių biotopų – pelkių ir šlapžemių – sausinimo. Taip pat dėl augalijos rūšinės sudėties pokyčių, ypač dėl kiminų, kurie nustelbia kitą augaliją. Dėl to kinta vandens trofiškumas.

Rūšis įrašyta į Tarptautinę raudoną knygą, Beveik nykstančių (angl. Near Threatened, NT) kategoriją.[1] Taip pat į Lietuvos raudonąją knygą 3(R) kategoriją.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašomavičius Valerijus, Lietuvos raudonoji knyga, Kaunas: „Lututė“, 2007. psl. 46. ISBN 978-9955-692-71-3