Nuosėdinė žvynabudėlė
| Lepiota cortinarius Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Mokslinė klasifikacija | |||||
 Index Fungorum
| |||||
| Binomas | |||||
| Lepiota cortinarius J.E. Lange, 1915 | |||||
| Sinonimai | |||||
|
Nuosėdinė žvynabudėlė (Lepiota cortinarius) – pievagrybinių klasei, priklausantis nykstantis grybas. Dėl savo retumo yra saugotinas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje rasta tik Žaliųjų ežerų apylinkėse. Reta ir visoje Europoje, todėl priskiriama prie saugotinų grybų.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kepurėlė 5-6 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių kūgiška, senų horizontali, balta su smulkiais gelsvai rusvais žvyneliais (kaip ir skydinė žvynabudė), didelė. Lakšteliai balti, tankūs, iki 0,7 cm pločio, paspaudus paruduoja, laisvi. Kotas 6-8 cm ilgio, 1-1,4 (2) cm storio, be rinkio, į apačią storėjantis, prie kepurėlės baltas, žemiau gelsvas, gelsvai rusvas, plaušuotas, pagrindas su rudai plaušuotu - žvynuotu gumbeliu. Trama balta, gelsva, minkšta, stora, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporų masė balta, 7-8x2,5-3 μm.
Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šis grybas auga, spygliuočių, mišriuose miškuose.
