Nočia (Varanavas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Nočia (kaimas))
Jump to navigation Jump to search
 Tango-nosources.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.


Nočia
Нача
Nacza rejon werenowski wjazd - Nacha, Voranava District, Belarus.jpg
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Varenavo rajonas
Gyventojų (2010) 453
Commons-logo.svg Vikiteka Nočia

Nočia (blrs. Нача) – kaimas Gudijoje, Gardino srityje, Varenavo rajone, prie Nočios upės, 10 km į šiaurės vakarus nuo Rodūnios, prie Lietuvos sienos. Pasiekiamas keliu iš Rodūnios. Yra neogotikinė Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (1927 m.), etnologo Vandalino Šukevičiaus ir istoriko Teodoro Narbuto kapavietės, paminklas 1863–1864 m. sukilėliams. Apylinkėse yra XII–XIV a. pilkapių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nočia rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1517 m., priklausė Kostevičių giminei. 1529 m. pradėta statyti medinė bažnyčia. XVI a. bažnyčia atiteko reformatams. Iš vyskupo Abraomo Vainos 1644 m. pranešimo matyti, kad vėliau katalikai bažnyčią vėliau atgavo teismų keliu. 1744 m. Nočios parapija apėmė 48 vietoves, t. y. miestelį, kaimus, dvarus, vienkiemius. 1756 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1863 m. veikė Teodoro Narbuto sūnaus Liudviko Narbuto vadovaujamas sukilėlių būrys. 1910 m. sudegus medinei bažnyčiai, pradėtos mūrinės bažnyčios statybos. Nočios parapija apjungė apie 5000 tikinčiųjų, kurių dauguma sudarė lietuviai. Po 1905 m. bažnyčioje įvestos pamaldos su lietuviškais giedojimais 8 kartus per metus, o lietuviški pamokslai buvo sakomi kas sekmadienį.

Lietuvos–Tarybų Rusijos taikos sutartimi 1920 m. liepos 12 d. Nočia buvo pripažinta Lietuvai, bet po Želigovskio maišto 1920 m. lapkričio 9 d. atiteko Lenkijai.

Nočios parapijoje 1930 m. veikė 11 lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyrių.[1]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, t. 1, p. 299. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m.