Vandalinas Šukevičius
| Vandalinas Šukevičius | |
|---|---|
| |
| Vandalinas Šukevičius 1911 m. | |
| Gimė | 1852 m. gruodžio 10 d. Nočia, Kaniavos valsčius, Lydos apskritis, Vilniaus gubernija, Rusijos imperija (dab. Baltarusija) |
| Mirė | 1919 m. gruodžio 1 d. (66 metai) Nočia, Lydos apskritis |
| Palaidotas (-a) | Nočios kapinės |
| Pilietybė | Rusijos imperija |
| Sutuoktinis (-ė) | Bronislava, Julija Kaminska |
| Veikla | archeologas, etnografas |
Vandalinas Šukevičius (lenk. Wandalin Szukiewicz, blrs. Вандалін Шукевіч, g. 1852 m. gruodžio 10 d. – 1919 m. gruodžio 1 d.) – lenkų-baltarusių archeologas, etnografas.
Gimė dvarininkų šeimoje Nočioje. Tėvas – advokatas. Privačiai mokėsi Vilniuje ir Varšuvoje.[1] Nuo 1883 m. ėmėsi tyrinėti archeologinius paminklus dabartinėje pietryčių Lietuvoje ir šiaurės vakarų Baltarusijoje. 1899–1907 m. suorganizavo nelegalų senienų ir kraštotyros mėgėjų būrelį, jam vadovavo. Nuo 1901 m. Lenkijos mokslų ir menų akademijos narys korespondentas, nuo 1914 m. – Lenkijos kraštotyros draugijos garbės narys.[1]
Vandalinas Šukevičius atrado daugiau nei 130 akmens amžiaus stovyklaviečių, ištyrinėjo beveik 400 pilkapių ir pilkapynų[2] (tarp jų Pabarės, Pamusių, Versekėlės, Vilkonių pilkapynus, Čepelūnų piliakalnį), taip pat tyrinėjo Trakų, Lydos, Rodūnios pilis.[3] Archeologiniams radiniams tirti pirmasis panaudojo metalo analizę. Rinko titnaginius dirbinius, dalį savo kolekcijos perdavė Vilniaus mokslo bičiulių muziejui. Rūpinosi paminklų apsauga, daugiausia Trakų pilies griuvėsiais. Taip pat užrašinėjo tautosaką (legendas, padavimus, sakmes, apeigas, liaudies mediciną), surinktą medžiagą skelbė leidiniuose. Vandalino Šukevičiaus surinkti artefaktai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Ermitaže, kituose Rusijos ir Lenkijos muziejuose.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vilniaus gubernijos puošnūs kryžiai (Krzyże zdobne w gubernii wileńskiej, 1903 m.)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Vandalinas Šukevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ Шукевіч Вандалін, pawet.net
- ↑ «Народ, які абуджаецца, не патрабуе нянек»