Neuromancer

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Neuromantikas
Neuromancer (Book).jpg
Autorius(ė) William Gibson
Žanras Kiberpankas
Originalus leidimas
Pavadinimas Neuromancer
Šalis JAV
Kalba anglų kalba
Išleista 1984 m.
Leidykla Ace Books
Puslapių 271

Neuromancer (liet. galimas atitikmuo – Neuromantikas) – 1984 m. William Gibson romanas, laikomas pirmuoju šiuolaikinio kiberpanko kūriniu padariusiu didžiulę įtaką žanro vystymuisi. „Neuromantikas“ yra laimėjęs Hugo[1], Nebula[2] ir Philip K. Dick[3] premijas, vienas iš keturių atvejų, kai knyga laimėjo fantastikos „trigubą karūną“ – tris svarbius apdovanojimus.[4]

„Neuromancer“ buvo Gibsono debiutinis romanas, parašytas per metus laiko Terry Carr užsakymu jo leistai fantastikos kūrinių serijai „Ace Science Fiction Specials“. Veiksmas vyksta artimoje ateityje, distopiniame pasauly, valdomame tarptautinių korporacijų ir nusikaltėlių grupuočių. Knyga pasakoja apie išsikvėpusį, viskuo nusivylusį buvusį hakerį, paslaptingo darbdavio įtrauktą į neaiškią, nelegalią operaciją.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Neuromancer“ aprašomas distopinis artimos ateities pasaulis, valdomas nusikalstamų grupuočių, zaibatsu ir tarptautinių korporacijų. Informacinės technologijos ir kibernetika pasiekusios aukštumas, egzistuoja kažkiek ribotas dirbtinis intelektas („Tiuringo įstatymas“ draudžia kurti galingą dirbtinį intelektą), įvairios paskirties kibernetiniai implantai yra kasdienybė, žmogaus kūnas perkeltine prasme tėra dar viena mašina, kurios detales (organus, kraują) galima keisti ar tobulinti genų inžinerijos bei kibernetikos pagalba kada tik prisireikia. Šiuo metu Neuromancer pasaulis yra laikomas tipišku kiberpanko pasauliu, nors knygos išleidimo metu nei šis terminas, nei žanras dar neegzistavo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brazilijos leidimo viršelis, stilizuotai vaizduojantis personažą Molly Millions

Romano protagonistas yra Henry Dorsett Case, buvęs hakeris, kuriam už vagystes iš darbdavio mikotoksinais pažeista centrinė nervų sistema, ir jo smegenys nebegali prisijungti prie kibererdvės, dar vadinamos matrica,– sudėtingo virtualios realybės kompiuterių tinklo, ateities interneto atitikmens. Bedarbis, depresijoje, Case gyvena Čiboje ir po nelegalias klinikas desperatiškai ieško būdų atstatyti mikotoksinų padarytą žalą. Tokį šansą pasiūlo paslaptingas buvęs kariškis pseudonimu Armitage, mainais reikalaudamas Case hakerio paslaugų slaptoje neaiškioje operacijoje. Case atliekama operacija, sutvarkanti jo nervų sistemą, pakeičianti kasą, kad organizmas nebegalėtų įsisavinti kokaino ir amfetaminų (taip išsprendžiant jo narkomanijos problemą), tačiau kartu implantuojama eilė lėtai yrančių kapsulių su mirtinais nuodais. Jos kaip garantas: jei Case nori gyventi, jis privalo padėti Armitage, ir tuomet kapsulės bus pašalintos, o kraujas pakeistas. Trečioji komandos narė yra Molly Millions, „skustuvų mergina“, su kuria Case užmezga romantinius santykius.

Pirmoji komandos užduotis yra iš žiniasklaidos konglomerato „Sense/Net“ pavogti ROM (Read-only memory) modulį su išsaugota legendinio hakerio ir vieno iš Case mokytojų McCoy Pauley, žinomo kaip Flatline, sąmone. Tuo tikslu pasamdoma gatvės gauja „Panthers Modern“, imituosianti teroristų ataką ir nukreipsianti dėmesį, kol Molly pastate suras reikalingą modulį. Vėliau komanda Stambule pasamdo ir penktąjį narį, narkomaną menininką ir vagį Peter Riviera, sudėtingų kibernetinių implantų pagalba gebantį kurti detalias iliuzijas. Šių įvykių metu Molly ir Case slapčia bando išsiaiškinti, kas iš tiesų yra komandos vadovas Armitage ir koks jų galutinis tikslas. Pėdsakai galiausiai atveda prie jų tikrojo vadovo – dirbtinio intelekto pseudonimu Wintermute.

Paaiškėja, kad Wintermute yra tik pusė dirbtinio intelekto. Abi pusės kurtos atskirai kaip savarankiški DI, siekiant apeiti sudėtingų DI kūrimo draudimą, tačiau planuota, kad galiausiai turės susijungti į vieną. Toks ir yra Wintermute vadovaujamos jų operacijos tikslas: padėti susijungti abiem dirbtiniams intelektams. Pagrindinė Case užduotis yra įeiti į kibererdvę ir pralaužti sudėtingą ugniasienę (kiberpanko terminais – ICE, angl. Intrusion Countermeasures Electronics).

Armitage komandos veikla patraukia Tiuringo policijos, skirtos prižiūrėti AI limitų laikymąsi, dėmesį. Apsilankęs dirbtinėje kosminėje pramogoms skirtoje stotyje, kur saugomas Wintermute, Case yra areštuojamas. Tačiau Wintermute panaudoja kosminės stoties apsaugos sistemas ir nužudo policininkus. Panašiu metu Armitage asmenybė pradeda žlugti, paaiškėja, kad ji buvo dirbtinė, sukurta paties Wintermute siekiant pajungti kariškį pavarde Corto savo tikslams. Prisiminęs, kas jis iš tiesų yra, Corto atsisako padėti komandai, ir Wintermute jį nužudo. Riviera taip pat išduoda grupę, nežinomu tikslu pagrobia Molly, o Case sąmonė įkalinama dirbtiname konstrukte, izoliuotoje kibererdvėje. Čia jis pagaliau susipažįsta su antrąja dirbtinio intelekto puse, vadinančia save Neuromantiku (angl. Neuromancer, nuo Neuro ir Necromancer). Neuromantikas sugeba išsaugoti žmonių sąmonių kopijas kibererdvės RAM, kur jos gali toliau vystytis ir gyventi kaip savarankiškos virtualios asmenybės. Case taip pat čia randa savo buvusią merginą Lindą, t. y. jos sąmonės kopiją, gyvenančią savarankišką gyvenimą, tuo tarpu „tikroji“ Linda yra seniai žuvusi. Gundomas pasilikti Neuromanto pasaulyje, hakeris vis tik sugeba tam atsispirti ir grįžti į tikrą realybę. Kartu su padėjėjais jis sugeba išvaduoti Molly ir padėti susijungti Neuromantikui bei Wintermute, suformuojant dirbtinę aukštesniąją sąmonę.

Epiloge Molly palieka Case, o šis grįžta prie seno hakerio darbo. Prisijungęs į kibererdvę, Case pamato savo paties kopiją, gyvenančią kartu su Linda. Jis supranta, kad Neuromantikas nukopijavo jo sąmonę, idant jo virtualiame pasauly Linda ir Case galėtų amžinai būti kartu.

Temos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Neuromantike“ nagrinėjamos temos, vėliau tapusios įprastomis kiberpanko žanre. Kas yra žmogus, kuo „tikra“ žmogaus asmenybė skiriasi nuo dirbtinio intelekto, kas žmogų daro žmogumi – ar pakeitus kūną kibernetiniu tai vis dar bus žmogus? Priešingai paplitusiems „šalto, viską apskaičiuojančio“ kompiuterio ir jo priešingybės „jausmus turinčio žmogaus“ įvaizdžiams, šiame romane riba trinama: žmogus Riviera yra empatijos neturintis sociopatas, o dirbtinis intelektas Neuromantikas supranta jo pasaulyje gyvenančią žmogaus Lindos sąmonę.

Vėlgi dabar jau tipiška kiberpankui tema yra aukštųjų technologijų ir visuomenės padugnių kombinacija (angl. high tech, low-life), iš to išplaukiančios pasekmės.

Įtaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tik išleistas, „Neuromantikas“ nesusilaukė didelių kritikų liaupsių ir nebuvo plačiai nušviestas žiniasklaidos, tačiau išpopuliarėjo tarp skaitytojų, žiniai apie romaną sklindant iš lūpų į lūpas.[5][6] Jis tapo pirmuoju fantastikos romanu, laimėjusiu „trigubą karūną“ – Hugo, Nebula ir Philip K. Dick premiją. „Neuromancer“ yra laikomas archetipiniu kiberpanko kūriniu.[7] Nors ir anksčiau kūriniuose būdavo bruožų žanro, dabar vadinamo kiberpanku, „Neuromantikas“ jį išpopuliarino ir „apibrėžė“, t. y. vėliau daugybė kūrinių iš jo sėmėsi idėjų, ir panašius pasaulius su panašiais akcentais vaizduojantys kūriniai galiausiai buvo apibendrinti kaip kiberpankas.

„Neuromantikas“ yra įtrauktas į „Time“ žurnalo „geriausių angliškų romanų nuo 1923 m.“ sąrašą,[8] su komentaru, kad „[t]here is no way to overstate how radical [Neuromancer] was when it first appeared." (laisvas vertimas – „neįmanoma nusakyti, kiek radikaliai išskirtinis kūrinys tai buvo savo išleidimo metu“).

Romanas išpopuliarino sąvokas cyberspace (kibererdvė), ICE (Intrusion Countermeasures Electronics).

Romano sėkmė išgarsino William Gibson kaip rašytoją. „Neuromantikas“ tapo pirmąja vadinamosios „Sprawl trilogijos“ dalimi. Daug kitų jo knygų ir apsakymų („Mona Lisa Overdrive“, „Count Zero“, „Johnny Mnemonic“, „New Rose Hotel“) taip pat yra laikomi kiberpanko klasika.

Adaptacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tom de Haven ir Bruce Jensen komikso viršelis

1989 m. „Epic Comics“ išleido 48 puslapių komiksą, kurio autoriai buvo Tom de Haven ir Bruce Jensen. Jo siužetas yra tik pirmi du knygos skyriai, tęsinių nebeišleista.[9] 1994 m. „Time Warner Audio Books“ išleido sutrumpintą audioknygą, įgarsintą paties William Gibson. 1997 m. buvo išleista ir pilna, nesutrumpinta audioknyga, įgarsinta Arthur Addison. 2003 m. savo „Savaitės pjesės“ serijoje „Neuromantiko“ radijo spektaklį išleido „BBC“. Jį sudarė du valandos trukmės epizodai, kiekvieną veikėją vaidino atskiras balso aktorius.[10] 2011 m. „Pinguin Audiobooks“ išleido dar vieną nesutrumpintą audioknygą.

1998 m. „Interplay“ išleido kompiuterinį žaidimą tokiu pačiu pavadinimu, „Neuromancer“. Jo siužetas ir pagrindinis veikėjas skyrėsi nuo knygos, tačiau pasaulis buvo toks pats ir kai kurios veiksmo vietos sutapo su knygos.

2002 m. įvyko „BBC“ statytos radijo dramos „Neuromancer“ premjera (rež. Andy Jordan). Šiuo metu jos galima klausytis BBC World Service radijo archyve.[11]

Julia Morgans Theater (šiuo metu vadinasi Julia Morgans Center for Arts) pastatė operą „Neuromantikas“, kurios premjera turėjo įvykti 1995 m. kovo 3 d., tačiau dėl nežinomų priežasčių ji niekada nebuvo parodyta.

Taip pat buvo keli nesėkmingi bandymai kurti filmą. 2007 m. pasirodė žinių, kad jį ketina statyti režisierius Joseph Kahn, su Milla Jovovich Molly vaidmenyje.[12] 2010 m. pasirodė žinių, kad „Neuromantiką“ ketina statyti Vincenzo Natali (žinomas kaip filmo „Kubas“ režisierius), kuris pats rašys ir scenarijų.[13] 2011 m. kartu su naujienomis apie filmų įmonių „Seven Arts“ bei „GFM Films“ susijungimą buvo pranešta ir kad naujoji bendra įmonė įsigijo teises statyti „Neuromancer“, o režisierius bus Vincenzo Natali.[14] 2012 m. rugpjūčio mėn. įmonė paskelbė, kad pradėjo aktorių atranką.[15] 2015 m. „Screen Daily“ pranešė, kad filmo teisės atiteko kinų įmonei „C2M Media Group“ ir Vincenzo Natali nebedalyvauja.[16] 2017 m. „The Hollywood Reporter“ pranešė, kad filmą statyti ėmėsi „Deadpool“ režisierius Tim Miller, o prodiusuos Simon Kinberg, labiausiai žinomas kaip X-Men filmų serijos prodiuseris.[17]

Nuorodos ir šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.