Hakeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hakerio kambarys

Hakeris (angl. Hacker) (kalbininkai pataria vartoti terminą „programišius“ arba „programavimo aistruolis“) šiais laikais dažniau siejamas su įsilaužimais ar kitokiais pakenkimais kompiuteriams ar telekomunikacijų sistemoms, tačiau hakeris bendrąja prasme – tai kompiuterių ekspertas, o ankstesniais laikais meistras, kirviu gaminantis baldus. Hakeriams būdinga sava profesinė terminologija, emblemos bei savita hakerių kultūra. Paprastai hakeriu laikomas tik tas, kurį tokiu pripažįsta kokia nors didesnė neabejotinai hakeriais esančių žmonių grupė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Istoriškai hakeris – žmogus, gebantis „hakinti“ (angliško veiksmažodžio hack istoriją ir etimologinius ryšius žr. angliškoje Vikipedijoje). Šiuolaikinė žodžio reikšmė, neturinti nieko bendro su kompiuteriais, XX amžiaus septintame dešimtmetyje kilo Masačusetso technologijų institute (MIT) kaip vietinis žargonas su daugybe susijusių reikšmių, tarp kurių:

  • paprastas, nebūtinai elegantiškas problemos išsprendimas
  • kažko padarymas kūrybingai, elegantiškai ir neįprastai (pvz.: policijos automobilio iškėlimą ant 10-ojo MIT instituto pastato.)
  • nedokumentuotų arba draudžiamų sričių tyrinėjimas tenkinant smalsumą (pvz.: landžiojimas po draudžiamas patalpas (angl. reality hacker arba urban spelunker („miestų tyrinėtojas“)).

Siekiantys terminų grynumo teigia, kad programų įsilaužėliai turėtų būti vadinami „krakeriais“, o nusitaikę į telefonų stotis – „frykeriais“. Jei tokiam darbui specialistas samdomas legaliai (turint teisėsaugos leidimą ar sistemos saugumui patikrinti), jis vadinamas samurajumi [1].

Šios sąvokos subtilybės kito bėgant laikui. Kompiuterių eros pradžioje (1963 metai) taip vadinami žmonės buvo ypatingai patyrę kompiuterių programuotojai. Vėliau (apie 1980 metus) ši sąvoka žiniasklaidos pagalba įgavo neigiamą, kriminalinį atspalvį. Dėl to pastaruoju metu šios sąvokos dažnai vengiama. Gana dažnai apibrėžiama, kad tikrieji hakeriai niekuomet nedaro žalos kitiems ir juos „labiau domina kūrimas, negu griovimas“.

„Tikrųjų“ hakerių pavydžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Įsilaužėliai[taisyti | redaguoti kodą]

Tai žmonės, kuriuos žiniasklaida pavadino hakeriais, tikslesnis pavadinimas – krakeris.

Žymesnių įsilaužimo atvejų chronologija[taisyti | redaguoti kodą]

1972
John Draper (žinomas kaip Captain Crunch) pastebėjo, kad žaislinis švilpukas gali imituoti 2600 Hz toną, kuris naudojamas tarpmiestinių skambučių iniciacijai.
1980
Spalio mėn. „Arpanet“ tinklas „smigo“, atsitiktinai paplitus virusui.
1983
„Arpanet“ skilus į karinę ir civilinę dalis, atsirado internetas. Buvo sukurtas filmas „Karo žaidimai“ apie hakerių romantiką. Vėliau daugelis hakerių teigė, jog jis juos įkvėpė susidomėjimui kompiuteriais ir tinklais.
1986
Lawrence Berkeley laboratorijoje radus 75 centų neatitikimą sąskaitoje, tinklo administratorius Clifford Stoll nustatė, kad buvo įsilaužta į sistemą. Po metus trukusio sekimo nustatyta, kad tai padarė 5 Vokietijos hakeriai.
1988
Kornelio universiteto studentas Robert Morris išleido interneto „kirminą“, kuris greitai įsiskverbė į 6000 stočių ir beveik sustabdė tinklo veiklą. Robertas buvo suimtas ir nuteistas 10 tūkst. dolerių bauda bei 400 valandų naudingo visuomeninio darbo.
1989
Kevin Mitnick buvo apkaltintas programinės įrangos vagyste iš „Digital Equipment“ bei tarpmiestinių linijų kodų iš MCI telefonų kompanijos. Jis buvo pirmasis, nuteistas pagal naują įstatymą, draudžiantį naudoti tinklo kriminaliniais tikslais. Vienus metus atsėdėjo kalėjime. Tais pačiais metais CERN aukštųjų energijų laboratorijoje Ženevoje Tim Berners, Lee ir Robert Cailliau sukūrė protokolą, kuris tapo pasaulinio voratinklio (www) pagrindu.
1993
Kevin Poulsen, Ronald Austin ir Justin Peterson buvo apkaltinti bandymu neteisėtai laimėti prizą. Jie perėmė radijo stoties linijas, per jas praleisdami tik savo skambučius. Grupė „laimėjo“ du automobilius „Porsche“, 20 tūkst. dolerių bei kelionę į Havajus.
1994
Šešiolikmetis muzikantas Richard Pryce, labiau žinomas hakerio slapyvardžiu „Datastream Cowboy“, suimtas už įsilaužimus į šimtus kompiuterių, tarp kurių paminėtini Grifito karinių oro pajėgų bazė, NASA ir Korėjos branduolinių tyrimų laboratorija. Jo tinklo bendražygis „Kuji“ nebuvo surastas. Grupė Rusijos hakerių įsibrovė į „Citibank“ banką ir iš jo klientų sąskaitų nuskaičiavo apie 10 mln. dolerių.
1995
Vasario mėnesį Kevin Mitnick suimtas antrąkart ir apkaltintas 20 tūkst. kredito kortelių numerių vagyste. Praleido 4 m. kalėjime ir buvo paleistas su pasižadėjimu nedirbti su kompiuteriais ir mobiliaisiais telefonais. Lapkričio 15 d. Christopher Pile, pravarde Black Baron, tapo pirmuoju asmeniu, nuteistu už kompiuterių viruso sukūrimą. Kalėjime atsėdėjo 18 mėnesių. Paskelbta, kad vien per tuos metus JAV Gynybos departamento kompiuteriai patyrė 250 tūkst. antpuolių.
1996
Populiariausios WWW svetainės buvo užpultos, protestuojant prieš Kevin Mitnick įkalinimą. Internete jau buvo 16 mln. stočių.
1999
Kovo mėn. pradėjo šėlti „Melissa“ virusas. FTB nustatė, kad jį sukūrė 29 m. amžiaus Niu Džersio programuotojas David L. Smith.
2000
Vasario mėn. sutriko daugumos populiariausių WWW svetainių darbas („Amazon“, „Yahoo“), organizavus neįtikėtiną kiekį užklausų. Gegužės mėn. pasaulio kompiuterius apėmė „meilės liga“ („ILOVEYOUvirusas). Spalio mėn. „Microsoft“ pripažino, kad į jos tinklą buvo įsilaužta ir galėjo būtų peržiūrimi kuriamų produktų pradiniai kodai. Po savaitės olandų hakeris į jį įsilaužė dar kartą, panaudojęs žinomą pačios „Microsoft“ kompanijos sukurto „Internet Information Server“ (IIS) WWW serverio „Unicode“ klaidą.
2006
Gegužės mėn. hakeris, pasivadinęs „Iskorpitx“ slapyvardžiu, sugebėjo sėkmingai pakeisti 38 549 svetainių turinius vienu metu. Manoma, kad „Iskorpitx“ savo kontroversišką veiklą pradėjo 2003-siais metais, pasirodęs kaip pirmasis hakeris iš Turkijos. Toks jo nesustabdomas siautulys kibernetinėje erdvėje priartės prie 117 000 „nulaužtų“ svetainių, tarp kurių yra ir jo šalies vyriausybinės svetainės. Pastaruosius mėnesius iš „Iskorpitx“ imti pavyzdį stengiasi kuo daugiau jaunų Turkijos „hakerių“ ir prisidėti prie jo „žygdarbių“, taip stengiamasi tapti viena iš didžiausių svetainių gadintojų karalysčių pasaulyje ir pralenkti kol kas pirmaujančią Braziliją.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]