Empatija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Empatija (gr. εμπάθεια 'stipri aistra, įsijautimas') yra gebėjimas įsijausti į kito padėtį, emocinę būseną, tiesiogiai suprasti kito jausmus; altruizmo pagrindas. Empatija susijusi su savivoka, savo jausmų pažinimu, vėliau savistabos rezultatus pritaikant bendravime su kitais. Žmogaus emocijos siejamos su mąstymu, įsitikinimais bei troškimais, todėl empatija pasižymintys žmonės paprastai gali tiksliau apibūdinti kito žmogaus minčių kryptį ir nusiteikimą (nuotaiką).

Empatija nėra įgimta, ją reikia išugdyti.

Empatijos priešingybė – egocentriškumas.

Empatijos fazės[taisyti | redaguoti kodą]

  • I – oji empatijos fazė – supratimas. Šioje fazėje atpažįstama ir identifikuojama kito asmens emocinė būsena. Identifikuoti emocijas nėra lengva dėl to, kad jos paprastai esti mišrios.
  • II-oji empatijos fazė – jausmo išgyvenimas. Šioje fazėje išgyvenamas jausmas, kuris tuo momentu yra apėmęs kitą asmenį.
  • III-oji empatijos fazė – jausmo perdavimas. Šioje fazėje atpažintas ir išgyvenamas jausmas yra išreiškiamas įvairiomis formomis ir būdais.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Suslavičius, A., Socialinė psichologija, VU leidykla, Vilnius, 2006, p. 169–180. ISBN 9986-19-853-4

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]