Nesvyžiaus pilis

Nesvyžiaus pilies kompleksas (blrs. Нясвіжскі замак, rus. Несвижский замок) yra didžiulis pilies-rūmų kompleksas Baltarusijoje, šiaurės rytinėje Nesvyžiaus miesto dalyje. Kompleksą sudaro pilis – rūmai ir Kristaus kūno bažnyčia, kurioje yra 72 Radvilų karstai-sarkofagai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nesvyžiaus pilis 1533–1939 m. priklausė Radvilų giminei. Nesvyžiaus ir Olykos žemes kaip kraitį Jonui Radvilai atnešė trečioji žmona – Ona Kiškaitė. Valdos perėjo jų vyriausiajam sūnui – Mikalojui Radvilai, pramintam Juoduoju, vienam garsiausių Radvilų giminėje, faktiniam Lietuvos valdovui, kuris turėjęs nepaprastai didelės įtakos karaliui Žygimantui Augustui. 1551 m. karaliaus valia į Nesvyžių buvo atiduota saugoti Lietuvos metrika.

1582 m. Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis Lietuvos didysis maršalka, Trakų ir Vilniaus vaivada, vietoje buvusios viduramžių gynybinės pilies baroko-renesanso stiliumi pradėjo statyti kvadratinę pilį. Statyba, išskyrus galerijas, kurios pastatytos po pusšimčio metų, baigta 1604 m. Pilies kampuose buvo pastatyti aštuoniakampiai bokštai.

1706 m. Šiaurės karo metu Švedijos karalius Karolis XII užėmė pilį ir sugriovė jos įtvirtinimus. Praėjus keletui dešimtmečių Radvilos pasikvietė keletą Vokietijos ir Italijos architektų, kurie iš esmės perstatė ir praplėtė pilį. XIX a. pilis buvo negyvenama iki perėjo Antonijaus Radvilos ir jo žmonos Marijos de Kastelane nuosavybėn. Pastarieji pilies šeimininkai 1881–1886 m. atnaujino pilies interjerą ir aplink pilį pasodino apie 1 km² anglišką parką.

1939 m. Radvilas iš pilies išvarė Raudonoji armija. Sovietų valdžios metais pilyje buvo sanatorija, o parkas buvo apleistas ir sunyko. 1994 m. pilies kompleksas paskelbtas nacionaliniu istoriniu ir kultūriniu paminklu, 2005 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Pilies kompleksas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas iš pagrindinių pastatų Nesvyžiaus pilies komplekse yra Kristaus kūno jėzuitų bažnyčia, pastatyta 1587–1603 m. Ji taip pat tarnauja kaip kripta, kurioje palaidoti 72 Radvilų šeimos nariai. Visi sarkofagai yra panašūs, pagaminti iš beržo ir pažymėti šeimos herbu. Bažnyčios autorius – italų architektas Džiovanis Marija Bernardonis, bažnyčios projektas panašus į pirmosios pasaulyje barokinės bažnyčios su kupolu Il Gesu bažnyčios Romoje projektą. Tai buvo pirmoji tokio stiliaus bažnyčia Rytų Europoje. Be sarkofagų bažnyčioje dar yra vertingos vėlyvojo baroko freskos, atliktos apie 1760 m. ir Venecijos meistrų 1583 m. sukurtas Nukryžiuotojo Jėzaus altorius.