Plėšriavoriai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Lycosidae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Pasalūnas (Arctosa sp.) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Plėšriavoriai (Lycosidae) – vorų (Araneae) šeima.
Pasaulyje žinoma 255 gentys ir 2288 rūšys. Lietuvoje 9 gentys, apie 50 rūšių. Tai tamsių spalvų, su ilgomis kojomis klajojantys medžiotojai. IV kojų pora ilgiausia. Gaudomųjų tinklų nerezga. Išskyrus retas išimtis grobį gaudo ne tinklais, bet prisėlina arba tyko nejudėdami vienoje vietoje, kol auka pati prisiartina ir ją pačiumpa šuoliu.
Didžiosios rūšys įsirengia žemėje urvelius, kuriuos iškloja verpalais. Šiuose urveliuose vorai dieną slepiasi, o naktį jų priedangoje laukia grobio. Visgi didesnė plėšriavorių dalis yra aktyvūs dieną.
Aptinkami atvirose ir saulėtose vietose, taip pat vandens telkinių pakraščiuose, kopose, pievose, miškuose, laukuose, daržuose ir soduose. Ypač aktyvūs šiltomis ir sausomis dienomis. Aktyvumas labai priklauso nuo oro sąlygų ir augmenijos, taip pat nuo voro išsivystymo stadijos. Todėl vienoje vietoje galima jų rasti labai daug. Patinėliai aktyvesni per poravimąsi (gegužės mėn.) ir, praėjus po kopuliacijos dviem mėnesiams, žūsta. Patelės žūsta rudenį. Daugumos rūšių jaunikliai peržiemoja, todėl randami anksti pavasarį. Patelės nešiojasi rutuliškus ir truputį suplotos formos kokonus, kurie pritvirtinami prie voratinklinių karpučių. Išsiritusius jauniklius dar savaitę patelės nešiojasi ant savo pilvelio.
-
Plėšriavorio patelė su kiaušinėliais, apsaugotais kokonu
