Nedzingė

Koordinatės: 54°14′49″š. pl. 24°19′44″r. ilg. / 54.247°š. pl. 24.329°r. ilg. / 54.247; 24.329 (Nedzingė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Nedžingis)
Nedzingė
{{#if:265px
Nedzingės centras
Nedzingė
Nedzingė
54°14′49″š. pl. 24°19′44″r. ilg. / 54.247°š. pl. 24.329°r. ilg. / 54.247; 24.329 (Nedzingė)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Varėnos seniūnija
Gyventojų (2021) 183
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Nedzìngė
Kilmininkas: Nedzìngės
Naudininkas: Nedzìngei
Galininkas: Nedzìngę
Įnagininkas: Nedzìnge
Vietininkas: Nedzìngėje
Istoriniai pavadinimai lenk. Niedzingi

Nedzingė – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Perlojos ir 4 km į rytus nuo Pilvingių. Seniūnaitijos centras. Stovi Nedingės Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1844 m.), paminklas Lietuvos partizanams ir kovotojams už tėvynės laisvę (pastatytas 1999 m.), Nedzingės dvaro sodybos liekanos (ponų namas ir virtuvė).[2] Veikia biblioteka, parduotuvė, laisvalaikio centras.

Eina kelias  5009  VarėnaNedzingėMerkinė , taip pat keliai į Burokaraistį, Perloją, Meškučius. Per kaimą teka Nedzingės upė, šiauriau tyvuliuoja Nedzingio ežeras.

Paminklas partizanams
Nedzingės dvaro liekanos

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nedzingė – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Nedzingės upės arba Nedzingio ežero. Kazimieras Būga šiam vietovardžiui, kilusiam nuo vandenvardžio, priskyrė jotvingišką kilmę.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašytiniuose šaltiniuose Nedzingė minima nuo 1575 m. (tada iš Žilinų čia atsikėlė dvarininkai Žilinskiai).

1865 m. kaime įsteigta rusiška pradinė mokykla. ~1866 m. gyveno 72 žmonės – 50 katalikų, 20 žydų, 2 stačiatikiai. Buvo valsčiaus valdyba, mokykla, spirito varykla, Šv. Trejybės bažnyčia (Merkinės dekanato), kapinių koplyčia. Nedzingės dvaras priklausė Žilinskiams.[3]

Nedzingės gyventojai priešinosi lenkinimui, turėjo slaptas daraktorių mokyklas. Nepriklausomybės pradžioje Jokūbo Sluškonio vadovaujami lietuviai priešinosi vokiečiams. 1919 m. bažnytkaimį buvo užėmę bolševikai, vėliau – lenkai. 1919–1920 m. partizanai, vadovaujami I. Balčiūno, atkovojo teritoriją iš lenkų. Tarpukariu veikė valsčiaus valdyba, paštas, pieninė, policija, 1938 m. pastatyti šaulių namai, 1928 m. – Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas.[4]

1916–1923 m. Nedzingėje veikė lietuviška pradinė, 1923–1950 m. – septynmetė, 1950–2001 m. – vidurinė mokykla. 1936 m. įkurta biblioteka.

Sovietmečiu kaimas buvo Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stoties eksperimentinio ūkio pagalbinė gyvenvietė. Buvo paštas (LT-65043).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m. Nedzingės valsčiaus centras Trakų apskritis
19231933 m. Alytaus apskritis
19501981 m. Nedzingės apylinkės centras Varėnos rajonas
19811988 m. Perlojos apylinkė
19881995 m. Varėnos apylinkė
1995 Varėnos seniūnija Varėnos rajono savivaldybė
Įvažiavimas Nedzingėn iš pietų

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m. 1905 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9]
72 17 111 285 209 369
1986 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] -
331 282 288 224 183 -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. „Objekto Nr. 859 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  3. Niedzingi. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 65 psl. (lenk.)
  4. NedingėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 126 psl.
  5. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. NedingėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 675 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Nedingė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 190
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nedingė (Nedzingė). Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 427 psl.