Nedzingės valsčius

Koordinatės: 54°15′š. pl. 24°20′r. ilg. / 54.25°š. pl. 24.33°r. ilg. / 54.25; 24.33
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°15′š. pl. 24°20′r. ilg. / 54.25°š. pl. 24.33°r. ilg. / 54.25; 24.33

Nedzingės valsčius
Laikotarpis: XIX a.1933 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Nedzingė
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Trakų apskritis (186?–1915)
Lenkija Lenkija
Vilniaus apygarda Trakų apskritis (1919–1920)
Lietuva Lietuva
Alytaus apskritis (1923?–1933)

Nedzingės valsčius (rus. Нединговская волость, lenk. gmina Niedzingi) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Nedzingė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] Panaikintas apie 1933 m.

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 2300 412 kiemų [2] 39
1874 m. 2290 307 kiemai [3] 6 seniūnijos 40
1880 m. 3353 268 kiemai [4] 6 seniūnijos 43
1885 m. 4469 427 kiemai [5] 6 seniūnijos 43
1890 m. 4214 427 kiemai [6] 2 seniūnijos 43
1923 m. [7] 107 3322 661
1932 m. 85 4642 7 seniūnijos [8]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[11] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[12] Seniūnija, 1932 m.[13]
Geidukonys Гейдуканское Hejdukany -
Kucakiemis - - Kucakiemio seniūnija
Masališkės Массалишское Massaliszki -
Meškučiai Мешкуцкое Mieszkucie Meškučių seniūnija
Nedzingė Недзинговское Niedzingi Nedzingės seniūnija
Perloja - - Perlojos seniūnija
Pilvingiai Пильвинговское Pilwingi Pilvingių seniūnija
Rimėnai Рымянцовское Rymiańce -
Rokančiai - - Rokančių seniūnija
Tolkūnai - - Tolkūnų seniūnija
Iš viso: 6 seniūnijos 6 seniūnijos 7 seniūnijos

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 3322 žmonės:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
  9. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  10. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
  11. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 305–306 psl.
  12. Niedzingi. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 65 psl. (lenk.)
  13. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 555 psl.