Plunksninė pliusnė
| Neckera pennata Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Plunksninė pliusnė (Neckera pennata) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Neckera pennata Hedw, 1801 |
Plunksninė pliusnė (Neckera pennata) – pliusninių (Neckeraceae) šeimos samanų rūšis, priklausanti pliusnės (Neckera) genčiai.
Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stiebas 3–6 cm ilgio, 1–3 kartus plunksniškai šakotas. Šakutės išsidėsčiusios vienoje plokštumoje. Lapai skersai banguoti. Vienanamė samana. Sporinė pasislėpusi tarp pericheto lapelių. Sporos subręsta vasarą. Šaltojo klimato juostoje ir kalnuose aptinkama ant uolų, vėsaus klimato juostoje – ant drebulių, vidutinio – ant plačialapių medžių, ypač uosių, kamienų.
Rūšiai gyvuoti svarbus mikroklimatas (pavėsis, drėgmė), todėl nunyksta dėl miškų retinimo (pavienių senų ar ligotų medžių naikinimas). Taip pat samana jautri ir užterštam orui, rūgštiems lietums.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aptinkama Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje, Naujojoje Zelandijoje. Europoje šio rūšies gausumas mažėja.
Lietuvoje populiacijos įvairaus gausumo. Vietomis aptinkamos ant daugybės medžių, dažniau – ant pavienių. Dažnesnė Šiaurės Lietuvoje. Nors plunksninės pliusnės ir gana plačiai paplitusios, tačiau dėl kertamų miškų mažėja jų populiacijų kiekis, dydis ir gyvybingumas. Įrašytą į Lietuvos raudonąją knygą kaip pažeidžiama rūšis.
Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Plunksninė pliusnė ant medžio kamieno. -
Plunksninė pliusnė iš arti. -
Ant drebulės (Rūdninkų giria)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rašomavičius Valerijus, Lietuvos raudonoji knyga, Kaunas: „Lututė“, 2007. psl. 361. ISBN 978-9955-692-71-3