Nečkino nacionalinis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nečkino nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Saulėlydis parke (Votkinsko raj.)
Saulėlydis parke (Votkinsko raj.)
Vieta: Rusijos vėliava Rusija
(Udmurtijos vėliava Udmurtija)
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Sarapulas, Votkinskas
Žemėlapis rodantis Nečkino nacionalinis parkas vietą.
Nečkino nacionalinis parkas
Koordinatės: 56°41′0″ š. pl. 53°47′0″ r. ilg. / 56.68333°š. pl. 53.78333°r. ilg. / 56.68333; 53.78333Koordinatės: 56°41′0″ š. pl. 53°47′0″ r. ilg. / 56.68333°š. pl. 53.78333°r. ilg. / 56.68333; 53.78333
Plotas: 207,52 km²
Įkurtas: 1997 m.
Commons-logo.svg Vikiteka: Nečkino nacionalinis parkasVikiteka

Nečkino nacionalinis parkas (rus. Национальный парк «Нечкинский») – saugoma gamtos sritis Rusijoje, Udmurtijos pietryčiuose, Kamos vidurupio baseine, prie Votkinsko tvenkinio ir Sivos žiočių. Įsteigtas 1997 m.

Parke saugomi išskirtiniai Kamos vidurupio baseino gamtiniai kompleksai. Abi Kamos pakrantės pasižymi iškilia lyguma, tankiai ir giliai išraižyta tankaus upių, upelių tinklo, daugybės raguvų ir griovų. Kamos salpoje gausu senvagių, užakusių senvaginių ežerų. Būdingi eglynai, vešintys pramaišiui su beržais, liepomis, sibiriniais kėniais, pušimis. Vietomis yra ąžuolynų, o upių salpose želia drebulynai, įvairūs gluosniai. Nemažai pelkių (aukštapelkių, žemapelkių, tarpinių pelkių), telkšo Zabornojės ežeras (4,35 km²), trykšta Makarovo šaltinis. Tarp čia augančių retųjų augalų paminėtini: plačialapė klumpaitė, gumbuotoji kalipsė, miškinė plikaplaiskė, raudonasis garbenis.

Nečkino parke sutinkami briedžiai, voverės, pilkieji kiškiai, baltieji kiškiai, lūšys, miškinės kiaunės, bebrai, vilkai, rudieji lokiai, šernai, azijiniai burundukai, šeškai. Iš retesnių paukščių gyvena juodasis gandras, didysis apuokas, erelis žuvininkas, jūrinis erelis, didžioji kuolinga. Vandenyse plaukioja reti Volgos starkiai, paprastieji kūjagalviai, sibirinės lašišos, sterlės.[1]

Parko teritorijoje yra neolito, bronzos ir geležies amžiaus archeologinių vietovių, šiame krašte vyko finougrų etnogenezė.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]