Naujinis
| Naujinis | |||
|---|---|---|---|
  Naujinis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Latvija | ||
| Seniūnija | Daugpilio savivaldybė Naujenės valsčius | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis–1577 m. | ||
| Žvalgytas | nuo 1983 m. | ||
Naujinis (latv. Naujene, Naujine) – senovės lietuvių pilis ir gyvenvietė, buvusi Sėlijoje, dabartinėje Latvijoje, Daugpilio savivaldybėje, Naujenės valsčiuje, prie Vecpilio kaimo, Dauguvos pakrantėje, Dauguvos kilpų gamtos parke.
Naujinio pilis rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XII a. pab. Šią pilį 1239 m. užėmė ir sunaikino Livonijos ordinas, o 1275 m. jos vietoje pastatė mūrinę Naujinio pilį. Ji 1277 m. tapo komtūrijos centru. 1278 m. pilį užpuolė kunigaikštis Traidenis. 1281–1313 m. Naujinio pilis su gyvenviete priklausė LDK, vėliau ją vėl atkovojo vokiečiai. 1315 m. pilį puolė Vytenis, 1403 m. – Vytautas. Naujinio pilis 1577 m. sugriauta, gyvenvietė nunyko.
Iki XIX a. vid. Naujinio pilies apylinkėse (Naujenės valsčiuje) vietomis dar kalbėta lietuviškai.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Naujinis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 186