Naugarduko Jėzuitų bažnyčia ir kolegija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Naugarduko Jėzuitų bažnyčia ir kolegija (blrs. Навагрудскі езуіцкі касьцёл і калегіюм) – nebeegzistuojantys Romos katalikų bažnyčia ir vienuolynas su aukštesniąja mokykla dab. Baltarusijos Naugarduko mieste.

Jėzuitų ordino vienuolynui priklausiusi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, šv.Juozapo ir Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia (blrs. Касьцёл Беззаганнага Зачацьця Найсьвяцейшай Панны Марыі, сьвятых Язэпа і Станіслава Косткі) iškilo miesto centrinėje aikštėje 1702 m. Tai buvo dvibokštis vėlyvojo baroko stiliaus pastatas. XIX a. pr., matyt, jo būklė nebuvo gera, nes apie 1802 m. buvo demontuoti varpai ir perduoti Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčiai, vėliau buvo nugriautas ir pats pastatas. Išrinktos molio plytos panaudotos miestelio krautuvėms ir karčemoms statyti.

Vienuolynas ir kolegija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgą laiką Naugarduką globojo Nesvyžiaus jėzuitai kovodami su liuteronų, kalvinų ir arijonų tikėjimų skleidėjais. 1626 m. jie mieste įkūrė jėzuitų misiją, vėliau pertvarkytą į rezidenciją, o 1644 m. prie jos atidarė gramatikos mokyklą. Vienuolius finansiškai rėmė Naugarduko vėliavininkas Jurgis Holovnia ir bajoras Jonas Moščinskis. Per 1652 m. gaisrą jėzuitų sodyba buvo sunaikinta. Atstatyti pastatai eilinį kartą degė per ATR–Maskvos karą (1654–1667), jėzuitų vienuolyno vyresnysis Jurgis Rafalovičius buvo užkapotas kardu, o tėvas Andriejus Kavėčinskis suimtas ir dešimčiai metų ištremtas į Sibirą.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio lėšomis 1702 m. mūrinės bažnyčios statyba buvo užbaigta. Statybos darbus prižiūrėjęs vienuolyno superioras Kazimieras de la Valle 1714 m. prie šventovės dar įkūrė kolegiją su bajorų vaikų internatu. Kolegijoje dėstė garsūs pedagogai: Johanas Erdmanas, Jonas Chodzinskis ir Vladislovas Baltramiejus Giedraitis, mokėsi Tomas Žebrauskas bei kt. LDK žinomos asmenybės. 1751 m. gaisras dar kartą sunaikino bažnyčią, vienuolyną ir kolegiją, bet viskas per penkis metus buvo vėl atkurta. XIX a. uždarius vienuolyną, kolegijos patalpose įsikūrė Rusijos caro kareiviai. XX a. tarpukaryje veikė A.Mickevičiaus vardo gimnazija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]