Pereiti prie turinio

Natererio pelėausis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Myotis nattereri
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Natererio pelėausis (Myotis nattereri)
Natererio pelėausis (Myotis nattereri)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Šikšnosparniai
( Chiroptera)
Pobūris: Mažieji šikšnosparniai
( Microchiroptera)
Šeima: Lygianosiniai
( Vespertilionidae)
Gentis: Pelėausiai
( Myotis)
Rūšis: Natererio pelėausis
( Myotis nattereri)
Binomas
Myotis nattereri
Kuhl, 1817

Natererio pelėausis (Myotis nattereri) yra lygianosinių šeimos (Vespertilionidae) šikšnosparnis. Daugelyje šalių tai yra saugoma rūšis. Kaip ir visi mažieji šikšnosparniai jis geriausiai orientuojasi naudodamiesi ne akimis, o ausimis (ultragarsinė echolokacija). Jie skleidžia ultragarsą ir atpažįsta nuo aplinkinių objektų atsispindėjusį aidą.

Kailis ilgaplaukis, nugaros kailis rusvai pilkos spalvos. Poplaukis yra šviesiai pilkas arba baltas. Ilgis 40-50 mm, sparnų plotis 245-280 mm, svoris 5-10 gramų. Natarerio pelėausio ausys yra santykinai mažos, beveik nesiekiančios 20 mm, pailgos formos.

Minta nedideliais vabzdžiais, pvz., musėmis, uodais, naktiniais drugeliais, taip pat vorais ir vikšrais. Juos medžioja daugiausia miškuose, daugiausia pažeme.

Vasarą poilsio įsitaiso pastatų fasadų skylėse ir atbrailose. Čia ilgesniam laikui nepasilieka, nes poilsio vietą keičia kas 1-4 dienas. Žiemą stengiasi poilsiui naudoti požemines olas, bunkerius ar senus rūsius. Kadangi nuolat pastebimi individai su apšalusiomis ausų viršūnėlėmis, manoma, kad dalis jų žiemoja ne požeminėse slėptuvėse, bet mažai nuo šalčio apsaugotose vietose, pvz., medžių drevėse.