Naskos piešiniai
| Naskos piešiniai | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Stilizuota beždžionės figūra. Maria Reiche nuotrauka iš lėktuvo, 1953 m. | |
| Vieta |  Peru
|
| Tipas | kultūrinis |
| Kriterijus | i, iii, iv |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 700 |
| Regionas** | Amerika ir Karibai |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1994 (18-oji sesija) |
  Naskos piešiniai šalies/regiono žemėlapyje
| |
 Vikiteka: |
Naskos piešiniai |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Naskos piešiniai arba Naskos linijos – didžiuliai geoglifai (piešiniai ant žemės) Naskos dykumoje, Peru.[1] Manoma, kad jie buvo sukurti Naskos kultūros žmonių tarp 200 m. pr. m. e. ir 600 m. e. Aptikta šimtai stilizuotų figūrų. Kadangi daugumą Naskos piešinių, kaip vientisus kompleksus, įmanoma atpažinti tik iš oro, jie tapo daugybės neatsakytų klausimų ir kontroversiškų teorijų šaltiniu. Mokslininkai nėra priėję vieningos šių reiškinių interpretacijos, tačiau yra linkę jiems priskirti religinę reikšmę.[2][3][4][5]
Naskos piešinius sudaro šimtai detalių: nuo paprasčiausių linijų iki sudėtingų geometrinių formų bei piešinių: beždžionių, kolibrių, driežų, vorų, lamų, žuvų, ryklių arba orkų. Didžiausių figūrų skersmuo siekia 200 m. Figūros sudarytos pašalinus nuo žemės paviršiaus rausvus akmenis ir taip atidengiant šviesų paviršių. Naskos dykumai būdingas labai sausringas, pastovus klimatas, o regionas yra retai apgyvendintas, todėl piešiniai išliko iki šių dienų. Jų sukūrimo būdas ir paskirtis taip pat kartais yra siejama su ateiviais (senovės astronautų teorijos). Tiesa, profesorius Joe Nickell, naudodamas tik technologijas, kurios, manoma, tuo metu žmonėms buvo prieinamos, sugebėjo šiuos piešinius gan tiksliai atkartoti.[6]
Nėra sutariama dėl Naskos linijų paskirties. Viena iš teorijų skelbia, kad Naskos kultūros žmonės piešinius darė dievams, žvelgiantiems iš dangaus. Vėliau pastebėta, kad dalis linijų žymi astronominius reiškinius (pvz., lygiadienius) ir galėjo būti naudojamos kaip observatorija. Johan Reinhard paskelbė teoriją, kad Naskos linijos tai šventi keliai, o piešiniai – tai skirtingų apeigų dievams vietos.[7]
Apie Naskos linijų paskirtį taip pat sukurta ne viena egzotiška teorija: pavyzdžiui, kad tai aerodromai ir maginiai ženklai skirti ateiviams, kuriuos Naskos žmonės laikė dievais. Taip pat teigiama, kad Naskos žmonės negalėję sukurti tokių piešinių, nematydami rezultatų, todėl jie turėję išvystę skaidymo technologijas (Jim Woodmann šią teoriją bandė įrodyti iš vietinių medžiagų pasigaminęs oro balioną ir juo pakilęs virš dykumos).[8]
Pirmasis apie kelias figūras, kurias galima stebėti ir nepakilus į orą, 1547 m. užsiminė konkistadorų metraštininkas Pedro de Cieza de León. Vėliau linijos buvo pastebėtos tik XX a. III deš., kai virš dykumos pradėjo skraidyti lėktuvai. Pirmasis mokslininkas, aprašęs Naskos piešinius 1927 m., buvo Toribio Mejia Xespe, Peru gydytojas ir antropologas. Sistemingas mokslinis figūrų tyrinėjimas buvo pradėtas vadovaujant Paul Kosok ir Maria Reiche. M. Reiche piešinių tyrinėjimus pradėjo 1946 m. ir iki pat savo mirties 1998 m. kovojo už piešinių apsaugojimą. Jos dėka 1995 m. Naskos piešiniai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.[9]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Voras -
Medis -
Kolibris -
Kondoras -
Banginis -
Milžinas -
Pelikanas -
Šuo -
Beždžionė -
Garnys
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Sebastian Dorsch; Jutta Vinzent (2017). SpatioTemporalities on the Line: Representations-Practices-Dynamics. Walter de Gruyter GmbH & Co KG. pp. 97–. ISBN 978-3-11-046578-5.
- ↑ Helaine Selin (2013). Nature Across Cultures: Views of Nature and the Environment in Non-Western Cultures. Springer Science & Business Media; ISBN 978-94-017-0149-5. pp. 286–.
- ↑ Richard A. Freund (2016). Digging Through History: Archaeology and Religion from Atlantis to the Holocaust. Rowman & Littlefield. ISBN 978-1-4422-0883-4. pp. 22–.
- ↑ Mary Strong (2012). Art, Nature, and Religion in the Central Andes: Themes and Variations from Prehistory to the Present. University of Texas Press. ISBN 978-0-292-73571-2. pp. 33–.
- ↑ Religion and the Environment. Palgrave Macmillan UK; 2016. ISBN 978-0-230-28634-4. pp. 110–.
- ↑ „The Mysterious Nazca Lines“. www.onagocag.com. Nuoroda tikrinta 2021-04-10.
- ↑ Reinhard, Johan (1996) (6th ed.) The Nazca Lines: A New Perspective on their Origin and Meaning. Lima: Los Pinos. ISBN 84-89291-17-9
- ↑ „The Theory of Jim Woodman - Science in the Sand“. Suarchyvuotas originalas 2016-05-20. Nuoroda tikrinta 17 May 2016.
- ↑ „Lines and Geoglyphs of Nasca and Palpa“. UNESCO. Nuoroda tikrinta 2021-04-10.
