Pereiti prie turinio

Karalis

Koordinatės: 10°53′37″ p. pl. 77°31′13″ v. ilg. / 10.89361°š. pl. 77.52028°r. ilg. / 10.89361; 77.52028
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karalis
Caral

Karalio piramidės
Karalis
Karalis
Koordinatės 10°53′37″ p. pl. 77°31′13″ v. ilg. / 10.89361°š. pl. 77.52028°r. ilg. / 10.89361; 77.52028
Vieta Limos departamentas, Peru
Regionas Senovės Peru
Plotas 60 ha
Istorija
Pastatytas XXVII amžius pr. m. e.
Laikotarpis VI ikikeraminis periodas
Tauta Norte Čiko kultūra
Informacija
Kasinėjimų datos nuo 1948 m.
Vikiteka VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1269

Karalis (isp. Caral) – senovinio miesto ir religinio centro liekanos Peru, Limos regiono šiaurėje, Barankos provincijoje, sausringame Supės slėnyje, ~200 km nuo Limos. Karalis buvo pagrindinis Norte Čiko kultūros centras bei vienas seniausių miestų Amerikoje.

Karalis buvo gyvenamas tarp XXVII ir XXI a. pr. m. e., apėmė ~60 ha teritoriją, čia gyveno daugiau nei 3000 žmonių. Miestas buvo atrastas 1948 m. archeologo Polo Kosoko, bet atradimas didelio dėmesio nesulaukė, nes pradžioje čia nerasta įspūdingos architektūros, būdingos kitiems seniesiems Peru miestams. Vėliau kasinėjimus tęsė archeologė Rut Šeidi (Ruth Shady), ji rado piramidžių kompleksą, amfiteatrą, gyvenamuosius namus. Nustatyta, kad Karalis buvęs klestinčiu miestu tuo pat metu, kai Egipte buvo statomos piramidės.

Svarbiausias Karalio objektas – piramidės formos didžioji šventykla, iškylanti į 18 m aukštį. Rasta tekstilės pavyzdžių, kipu užuomazgų. Karalyje nerasta karo požymių – ginkluotės, sužalotų kūnų, todėl manoma, kad Karalio visuomenė buvo taiki. Rastos 32 fleitos, pagamintos iš kondorų ir pelikanų kaulų, bei 37 trimitai iš elnių ir lamų kaulų. Dar rasti vaiko palaikai, palaidoti su akmenų karoliais. Karalyje rastos kokos liekanos leidžia spėti, kad miestas galėjęs vertis prekyba narkotikais.

Aplink Karalį, Supės slėnyje taip pat gausu piramidžių ir kitų civilizacijos liekanų. Manoma, kad 80 km² teritorijoje galėję gyventi 20 tūkst. žmonių.

2009 m. Karalis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.