Narvydžiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Utenos rajone žr. Narvydžiai (Utena).
Portal.svg
Narvydžiai
[[Vaizdas:|250px]]

Narvydžiai
Koordinatės 56°17′38″š. pl. 21°33′29″r. ilg. / 56.294°š. pl. 21.558°r. ilg. / 56.294; 21.558 (Narvydžiai)Koordinatės: 56°17′38″š. pl. 21°33′29″r. ilg. / 56.294°š. pl. 21.558°r. ilg. / 56.294; 21.558 (Narvydžiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybės vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Skuodo seniūnija
Gyventojų skaičius 420 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: NarvydžiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Narvỹdžiai
Kilmininkas: Narvỹdžių
Naudininkas: Narvỹdžiams
Galininkas: Narvydžiùs
Įnagininkas: Narvỹdžiais
Vietininkas: Narvỹdžiuose

Narvydžiai – gyvenvietė Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, 4 km į šiaurės rytus nuo Skuodo, prie sienos su Latvija. Valstybių siena eina Bartuvos intaku – Apšės upe. Seniūnaitijos centras. Veikia Skuodo Bartuvos vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrius,[2] Narvydžių (Skuodo) kapinės.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas plyti Latvijos pasienyje, Apšės kairiajame krante. Šiaurės rytiniame pakraštyje stūkso Indrėkiškės miškas, nuo kurio kaimą skiria Lendimo upelis. Žemės ribojasi su Trūbakiais, Pakalniškiais, Didžiaisiais Rūšupiais.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Trūbakiai – 4 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pakalniškiai – 5 km
Skuodas – 4 km Mažieji Rūšupiai – 4 km Didieji Rūšupiai – 2 km

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Narvydis daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas Narwidy, Narwidze, Нарвиды.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas susikūrė XV a. - XVI a. pr. Priklausė valstybiniam (karališkajam) dvarui. Pirmąkart paminėtas 1568 m. rugpjūčio 8 d. dovanojimo rašte, kuriuo Žygimantas Augustas Narvydžius dovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui.[3] XVI a. Narvydžiai priklausė Viešvėnų, nuo XVI a. antrosios pusės – Skuodo valsčiui.

XVXVIII a. kaimas turėjo kapines. Jas uždarius, kaimo pakraštyje, arčiau Skuodo apie 1795 m. įrengtos Skuodo parapijos kapinės.

1846 m. buvo 33 dūmai.[4] Jų skaičiumi Narvydžius valsčiuje lenkė tik Rūšupių ir Kulų kaimai bei Lenkimų miestelis. XIX a. kaimo žemių rytiniame pakraštyje susikūrė Andreikiškių (Indreikiškės) užusienis, kuriame vėliau įkurtas palivarkas. 1870 m. Narvydžių kaimui su Andreikiškių užusieniu priklausė 881 žemės rėžis, už kuriuos 138 prievolininkai atlikinėjo atodirbio prievolę valstybiniam Skuodo dvarui.[5]

1923 m. buvo 148 ūkiai (ūkių skaičiumi Kretingos apskrityje Narvydžiai buvo pirmi, gyventojų skaičiumi – ketvirti),[6] atidaryta pradinė mokykla.

1932 m. kaime rastas XVII a. sidabro monetų lobis.[7]

Pokariu apylinkėje veikė Lietuvos partizanai. 1948 m. jie nukovė okupantų koloborantus, apylinkės pirmininką K. Danėlą, jo dukterį klubo-skaityklos vedėją, kaimo aktyvistą P. Karaziną.[8] Dalis gyventojų buvo ištremta į Sibirą.

Nuo 1949 m. kaimas buvo „Narvydžių“ kolūkio centrinė, vėliau – „Laisvės“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė (iki 1991 m.).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191940, 19411944 m. Narvydžių seniūnijos centras, Skuodo valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Narvydžių apylinkės centras, Skuodo valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Narvydžių apylinkės centras, Skuodo rajonas
19541963 m. Pakalniškių apylinkė, Skuodo rajonas
19631995 m. Skuodo apylinkė, Skuodo rajonas
19952009 m. Skuodo seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė
nuo 2009 m. Narvydžių seniūnaitijos centras, Skuodo seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2001 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1986 m.[10] 1989 m.sur. 2001 m.sur.
741 563 502 482 436 387 392


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Narvydžiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 73 psl.
  3. Rimantas Jasas. Pergamentų katalogas. – Vilnius, 1980. – P. 244, dok. Nr. 613
  4. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 165
  5. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи, составленъ въ 1870 году. – C. 86
  6. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P.121
  7. Iškasė lobį. – Lietuvos aidas – 1932, liepos 7. – P. 7
  8. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2. – P. 666
  9. Narvydžiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 666 psl.
  10. Narvydžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 180-181 psl.
  11. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 290. – Nr. 1170
  12. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 290. – Nr. 1171
  13. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 20. – L. 435
  14. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė
  15. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]