Narvydžių koplyčia
56°18′05″š. pl. 21°35′17″r. ilg. / 56.301256°š. pl. 21.588177°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Skuodo rajonas |
| Gyvenvietė | Narvydžiai |
| Adresas | Judrioji g. |
| Statybinė medžiaga | akmenų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1991 m. |
Narvydžių koplyčia – nedidelė koplyčia, stovinti Skuodo rajone, Narvydžių kaime, prie žvyrkelio 3712 Narvydžiai–Trūbakiai , 5 km į šiaurės rytus nuo Skuodo, 2 km nuo Latvijos pasienio. Ji prižiūrėta, stūkso atokiau nuo gyvenvietės centro, laukų su vienkiemiais apsuptyje. Patenka į Skuodo Švč. Trejybės parapijos teritoriją.[1]
Savo forma primena sumažintą tradicinę dvibokštę bažnyčią: ji stačiakampio plano, su užapvalinta apside, dviem bokšteliais. Jų viršūnes ir arkinę nišą virš durų vainikuoja trys geležiniai kryžiai. Sumūryta iš tašytų lauko akmenų, su paryškintomis skiedinio siūlėmis. Priekyje matomas įrašas „Sveika, Marija“. Viduje nutinkuota, lubų skliautas atkartoja dvišlaitį stogą, grindys išklotos keraminėmis plytelėmis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Buvusioje Kociaus žemėje pakelės vieta, kurioje stovi dabartinė koplyčia, senųjų kaimo gyventojų siejama su pagarba švč. Mergelei Marijai – ant čia gulėjusių akmenų nuo seno stovėjo nedidelė, namelio formos medinė koplytėlė. Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, narvydiškis, tuo metu jau gyvenęs Skuode, Juozas Saltonas sumanė ją atstatyti, rekonstruoti, todėl 1989 m. ėmėsi darbo. Meistras rado ant jos įrėžtus metus – 1805, tačiau nebuvo aišku, ar tai pastatymo ar remonto metai.[2]
Statoma koplyčia buvo skirta švč. Mergelės Marijos garbei. Statytojas pagalbos sulaukęs iš visur: vieni padėjo technika, kiti rankomis, medžiagomis. Iš pradžių manė statysiąs iš latviškų plytų, bet jų gauti tuometinio deficito laikais nesisekė, tai nutarė tašyti vietinių laukų akmenis. Šį darbą atliko kartu su Valiu Abručiu. Prie įvairių statybos darbų padėjo Valerijonas Baranauskas, Jonas Škėma, Jonas Baranauskas, Pranas Gedrimas, Jonas ir Stasys Gutautai, Jonas Litvinas, Jonas Eidinas, tėvas ir sūnus Škimeliai. Medžiagas davė „Laisvės“ kolūkis. Marijos skulptūrą parvežė iš Vilniaus.[3] Jos užsakymu pasirūpino Jadvyga Untulienė, kuri buvo palaidojusi sūnų, iš sovietinės kariuomenės grįžusį cinkuotame karste. Statinio sienoje buvo įmūrytas kertinis akmuo su įrašytomis naujosios ir senosios koplytėlės datomis. Pastarąją koplytėlę meistras patikėjo saugoti netoliese gyvenančiai Aldonai Mockienei, kuri ją po trejų metų perdavė skuodiškiams kraštotyrininkams. Aplink koplyčią buvo pasodinta medelių, įrengta metalinė tvorelė.
Koplyčia buvo iškilmingai pašventinta ir laikytos šv. Mišios 1991 m. gegužės 19 d. per Sekmines.[3] Šį darbą atliko Skuodo parapijos klebonas Petras Palšis (1923–1993) su zakristijonu. Kun. P. Palšis įpareigojo dvi moteris (viena iš jų – A. Mockienė) prižiūrėti koplyčią. Renginys prie jos atidarymo pritraukė didelį būrį narvydiškių ir svečių, buvo padengtas stalas suneštinėms vaišėms su naminiu alumi ir kaimiška duona, grojo dūdų orkestras, vyko vakaronė su dainomis ir šokiais.[4]
Prie koplyčios paprastai vykdavo gegužinės pamaldos, pritraukdavusios per dešimtį kaimo giedorių. Pastaruoju metu, seniesiems gyventojams baigus gyvenimo kelionę, ši tradicija nutrūko. Ilgainiui koplyčia buvo atjungta nuo šalia praeinančios elektros linijos.
2017 m. su seniūnijos pagalba buvo paskutinį kartą atliekamas einamasis koplyčios remontas – buvo perdažyta vidaus patalpa, lauko detalių apvadai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Skuodo Švč. Trejybės parapija skuodoparapija.lt
- ↑ „Mūsų žodis“. Koplytėlės ir kryžiai. Narvydžių koplytėlė 1996-02-28
- ↑ 3,0 3,1 „Mūsų žodis“. Koplytėlės ir kryžiai. Narvydžiuose, prie kelio 1991-05-15
- ↑ „Mūsų žodis“. Koplytėlės ir kryžiai. Marijai – maldos ir gėlės 1991-05-29