Narakorto Urvų gamtosaugos parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 37°02′10″p. pl. 140°47′52″r. ilg. / 37.036111°p. pl. 140.797639°r. ilg. / -37.036111; 140.797639

Narakorto Urvų gamtosaugos parkas
Pasaulio paveldo sąrašas

Naracoorte Caves National Park 1.jpg
Urvas gamtosaugos parke
Vieta Australijos vėliava Australija
Tipas Gamtinis
Kriterijus viii, ix
UNESCO vėliava Nuoroda www.naracoortecaves.sa.gov.au 698-002
Regionas** Australija ir Okeanija
Įrašymo istorija
Įrašas 1994  (18 sesija)

Narakorto Urvų gamtosaugos parkas šalies/regiono žemėlapyje
Commons-logo.svg Vikiteka: Narakorto Urvų gamtosaugos parkasVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Narakorto Urvų gamtosaugos parkas[1] (angl. Naracoorte Caves National Park) – nacionalinis parkas Australijoje, Pietų Australijos valstijoje, netoli Narakorto miesto. Parkas garsėja 6,6 km² teritorijoje slypinčiais urvais ir juose rastomis gerai išsilaikiusių iškastinių gyvūnų liekanomis (įskaitant daugelį Australijos megafaunos pavyzdžių). Daugelyje urvų susiformavusios įspūdingos stalaktitų ir stalagmitų struktūros.

Narakortas kartu su Riverslėjaus parku patenka į svarbiausių fosilijų radaviečių dešimtuką pasaulyje ir puikiai iliustruoja pagrindinius unikalios Australijos faunos evoliucijos etapus. 1994 m. Narakorto parkas UNESCO buvo įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovės uolienos formavosi iš koralų ir kitų jūrinių organizmų prieš 200 milijonų metų ir vėl prieš 20 milijonų metų, kai žemė buvo atsidūrusi žemiau jūros lygio. Požeminiams vandenims tirpdant ir ardant klintinius gruntus susiformavo urvai. Tokios skylės žemėje tapo savotiškais spąstais čia patekusiems gyvūnams. Žinduoliai ir kitos sausumos būtybės iš šių urvų nebegalėjo ištrūkti. Fosilijos randamos išlikusios sluoksniuose, susiformavusiuose iš suardyto (išplauto) viršutinio dirvožemio. Kai kuriuose urvuose fosilijų turtingi sluoksniai yra iki 20 m storio, ir jie išsaugomi būsimiems paleontologiniams tyrimams.

Urvai, esantys dabartinio nacionalinio parko ribose, pirmą kartą buvo aptikti 1845 m., atradus Blanche urvą. 1885 m. Miškų departamentas šiame objekte paskyrė prižiūrėtoją dėl „urvų populiarumo ir vandalizmo grėsmės“.[2]

2001 m. panaikintas buvęs Narakorto urvų apsaugos parkas, o jo naudojama žemė pertvarkyta į nacionalinį parką.

Lankymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parkas pritaikytas priimti turistus, įrengta stovyklavietė ir kemperių parkas, maitinimo, apgyvendinimo ir iškylų vietos. Lankytojams organizuojamos ekskursijos po urvus, šiuolaikinių technologijų pagalba parodomos neprieinamos vietinių šikšnosparnių Miniopterus orianae bassanii gyvenamos olos. Lankytojų centre yra nuotykių urvas, vyksta specialūs renginiai, eksponuojamos fosilijos. Iš 28 parke esančių urvų tik keturi yra atviri visuomenei. Kiti urvai yra saugomi nuo visuomenės akiračio, nes jie yra svarbūs moksliniams tyrimams ir pačių urvų bei jų turinio apsaugai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]
  2. South East Region, National Parks and Wildlife SA, Department for Environment and Heritage (2001), Naracoorte Caves National Park management plan, South East, South Australia, South Australia. Department for Environment and Heritage, p. 15, ISBN 978-0-7308-5846-1, <http://www.environment.sa.gov.au/files/sharedassets/public/park_management/parks_pdfs_naracoorte_mp.pdf> 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]