Didysis barjerinis rifas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką


UNESCO vėliava UNESCO pasaulio paveldas
Objekto nr. 154
(anglų k.)(prancūzų k.)
Dalies Didžiojo barjerinio rifo vaizdas iš kosmoso.

Didysis barjerinis rifas Australijoje – yra didžiausias pasaulyje koralinis rifas. Jo ilgis yra daugiau kaip 2000 km.

Rifas yra palei šiaurinės Australijos krantus nuo Kvynslendo iki Papua Naujosios Gvinėjos įlankos. Didysis barjerinis rifas nėra vientisas, skirtingose vietose nuo krantų nutolęs nuo 15 iki 200 km ir užima daugiau kaip 200 000 km², jį galima pamatyti net iš kosmoso. Pagrindinė rifo dalis jungia daugiau kaip 2100 pavienių rifų, apsuptų beveik 540 barjerų, sudarančių pakrantės salas. Vidurinėje dalyje rifai labiau išsibarstę, šiaurėje ir pietuose – vienas šalia kito. Tarp Didžiojo barjerinio rifo ir pakrantės yra lagūna. Čia mažai kur yra giliau nei 100 m., dugną dengia drumstas sluoksnis.

1981 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Susidarymas[taisyti | redaguoti kodą]

Didysis barjerinis rifas pradėjo kurtis dar prieš 18 mln. metų. Barjeriniai rifai yra kolonijinių koralų statiniai. Jie sudaryti iš tūkstančių polipų. Šie sluoksnis po sluoksnio tvirtai gula vienas ant kito, sudarydami kalkių skeletus. Jie susijungia su kaimyniniais polipais, taip sutvirtindami rifą. Jį dar sutvirtina ir kalkiniai dumbliai, gaminantys kalkes, taip pat kiti dumbliai, gaminantys kitą, pamatą sutvirtinančią medžiagą. Polipų dauginimosi metu rifai plečiasi.

Rifas labiausiai veikiamas bangų ir vėjų nuo jūros pusės – ten šlaitai staiga ima leistis tūkstančius metrų gilyn. Šioje vietoje koralai auga sparčiausiai. Daugiausiai statybinių medžiagų rifai netenka ten, kur aukšta vandens temperatūra ir ypač didelės bangos. Rifą pamažu ardo koralais mintančios pintys, kriauklės, jūrų ežiai, sraigės bei jūrų žvaigždės.

Gyvybė[taisyti | redaguoti kodą]

Dugno vaizdas

Koralai[taisyti | redaguoti kodą]

Rife yra apie 400 rūšių koralų. Visi jie yra skirtingi, įvairių spalvų, nors dažniausiai jie būna balti, ir didžioji barjerinio rifo dalis yra balta. Tai medžiaga, iš kurios suformuotas rifo skeletas, sudarytas iš negyvų polipų. Gyvi polipai būna įvairių spalvų ir formų. Čia gausu pačių įvairiausių koralų, pinčių, kitų spalvingų būtybių.

Gyvūnai, žuvys[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiajame barjeriniame rife gyvena daugiau kaip 3000 gyvūnų rūšių. Ypač gausu aktinijų, krevečių, jūros žvaigždžių, krabų, bežiaunių moliuskų, holoturijų, jūrų sraigių. Niekur kitur nėra tiek daug jūrų vėžlių. Sekliame vandenyje grobio ieško vandens paukščiai. Yra apie 200 rūšių moliuskų, daugiau kaip 2000 žuvų (Maždaug dešimtadalis visų žinomų rūšių). Šios minta koralais, yra plėšrūnų.

Rife daug simbiozės pavyzdžių – smulkios žuvelės valo nuo stambiųjų parazitus ir negyvus audinius. Taip smulkios žuvys pasimaitina, o didžiosios būna švarios ir sveikos. Krabų pora gyvena urve kartu su gerai matančiais gružliais, kurie prastą regą turinčius krabus perspėja apie pavojų.

Didžiojo barjerinio rifo apsauga[taisyti | redaguoti kodą]

Didysis barjerinis rifas yra labai pažeidžiama sistema. Jis labai jautrus taršai, jame esančios gyvybės naikinimui, todėl būtina akyla jo priežiūra.


Commons-logo.svg Vikiteka: Didysis barjerinis rifas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka