Nacionalinis universitetas Lvovo Politechnika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 49°50′08″ š. pl. 24°00′53″ r. ilg. / 49.83556°š. pl. 24.01472°r. ilg. / 49.83556; 24.01472

Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika
ukr. Національний університет «Львівська політехніка»
Nulp logo ukr.jpg
Бандери 3179.jpg
Pagrindinis korpusas
lot. Litteris et artibus
Įkurtas1816 m.
TipasValstybinis
RektoriusJurijus Bobalo (nuo 2007)
Darbuotojų2 200
Studentų35 000
VietaS. Banderos g. 12, Lvovas
Ukraina Ukraina
Svetainėwww.lpnu.ua

Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“ (ukr. Національний університет «Львівська політехніка») – valstybinė aukštoji technikos mokykla Lvove, Ukrainoje. Nuo pat įkūrimo 1816 m.[1] jis buvo vienas svarbiausių mokslo ir technologijų plėtros centrų Vidurio Europoje. Tarpukaryje „Lvovo Politechnika“ kartu su „Varšuvos Politechnika“ buvo viena svarbiausių Lenkijos technikos mokyklų. 2020 m. universitetas įtrauktas į pasaulio 1000 geriausių universitetų sąrašą pagal „Times Higher Education“ reitingą.[2]

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Lvovo Politechniką“ sudaro 18 švietimo ir mokslo institutų. 2019 m. universitete studijavo apie 35 000 studentų.[3] Ugdymo procesą vykdė 2200 dėstytojų kolektyvas, iš kurių daugiau nei 320 buvo mokslų daktarai. Ugdymo procese dalyvavo mokslininkai iš Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos mokslo įstaigų, specialistai iš pramonės įmonių. 2018-2019 mokslo metais parengti 66 mokymo sričių specialistai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1844 m. įkurta Technikos akademija. Joje įvyko pirmasis pokalbis telefonu Austrijos-Vengrijos teritorijoje tarp akademijos aktų salės ir chemijos fakulteto. Tais pačiais metais akademijos rektoriumi tapo žinomas Lvovo architektas Julianas Zacharevičius, o akademija pervadinta į Politechnikos mokyklą (vok. Polytechnische Schule). J. Zacharevičius suprojektavo pagrindinio korpuso ir chemijos fakulteto pastatus. Pagrindinis įstaigos pastatas, vadinamas „Lenkijos technikos universitetų motina“, buvo suprojektuotas tuo metu madingu eklektišku neorenesanso stiliumi.

1880 m. Politechnikos mokykloje apsilankė imperatorius Pranciškus Juozapas I. Jo įsakymu pas tapytoją Janą Mateiką buvo užsakyta nutapyti 11 drobių, vaizduojančių mokslo ir technikos pažangą. Paveikslai pakabinti universiteto pagrindinių rūmų aktų salėje.

1919 m., per Lenkijos–Ukrainos karą, lenkai universitete įrengė įtvirtintą punktą, kuriame šaukė naujokus į Lenkijos kariuomenę.

1920 m. aukštoji mokykla pervadinta į „Lvovo Politechniką“ (lenk. Politechnika Lwowska), priimtas naujas statutas.

1941 m. liepos mėn. vokiečių okupacinė kariuomenė įvykdė egzekuciją lenkų profesoriams.

1939-1993 m. sovietų valdžia švietimo įstaigą pervadino į Lvovo politechnikos institutą. Po Antrojo pasaulinio karo jis buvo vadinamas Lvovo Lenino komjaunimo vardo Lenino ordino politechnikos institutu.

1993 m. politechnikos institutui suteiktas universiteto statusas, įstaiga pavadinta Valstybiniu universitetu „Lvovo Politechnika“. 2000 m. tapo Nacionaliniu universitetu „Lvovo Politechnika“.

2009 m. liepos 8 d. „Lvovo politechnikai“ suteiktos savivaldos teisės – autonominio, nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto statusas..[4]

Žymūs alumnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg