Mykolas Steponas Daugirdas
| Mykolas Steponas Daugirdas | |
|---|---|
| |
| Daugirdai (giminė) | |
| |
| Daugirdų giminės herbas Gulbė | |
| Gimė | 1801 m. Plemborgo dvaras, Raseinių apskritis |
| Mirė | 1869 m. Daugirdavos dvaras, Raseinių apskritis |
| Tėvas | Žemaičių tijūnas Stanislovas Daugirdas, h. Gulbė |
| Motina | Margarita Manvydaitė-Belozoraitė, h. Wieniawa |
| Vaikai | Aleksandras (1842-1921), Melanija Juozapavičienė (g. 1843), Marija Mongirdienė (1845-1864), Tadas (g. 1848), Jonas (1853-1892), Konstantinas (1855-1928). |
 Vikiteka |
Mykolas Steponas Daugirdas |
Mykolas Steponas Daugirdas (1801 m. Plemborgo dvare, Raseinių apskrityje – 1869 m. Daugirdavos dvare, Raseinių apskrityje) – Rusų Imperijos armijos atsargos poručikas, dvarininkas, 1863 m. sukilimo rėmėjas; turėjo Pernaravos dvarą, Mikalavos ir Verėduvaitės žemes; išėjęs į atsargą, Ariogalos apylinkėse 1848 m. pastatė Daugirdavos dvarą, 1864 m. Pernaravos dvare įsteigė pradžios mokyklą.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš Ariogalos bajorų Daugirdų šeimos, herbas „Gulbė“. Tėvas – Stanislovas Daugirdas (1748–apie 1835) – Didžių Dirvėnų vaivada, vėliau Žemaičių Kunigaikštystės tijūnas, Plemborgo ir Pakluonio (Paklanių dvaras) savininkas. Motina – Margarita (apie 1765 - apie 1815), duktė Tado Manvydo-Belozoro (Monwid-Białłozor h. Wieniawa lenk.), Didžiųjų Dirvėnų, Tendžiogalos ir Rietavo tijūno, Kairėnų seniūno, Grinkiškio dvarininko. Mykolas-Steponas pakrikštytas rugsėjo 27 d., 1801 m. Krakėse Liuteronų bažnyčioje. Būdamas nepilnametis savanoriu įstojo į Rusijos Imperijos kariuomenės akademiją, inžinerijos specialybę. Stodamas melavo apie savo amžių, pasisakė, jog yra vyresnis[1]; dėl to daugelyje šaltinių jo gimimo metai klaidingai minimi 1798 arba 1799.
Virš 20 metų tarnavo Rusų Imperijos kariuomenėje, inžinerinėse pajėgose, projektavo ir statė kelius ir geležinkelius Kaukaze. Pasibaigus tarnybai buvo atšauktas į Sankt Peterburgą, ten caro Nikolajaus I dvare susipažino su freilina Sofija Aleksandrovna Charitonova, netrukus vedė. Su žmona apsigyveno Plemborgo dvare, Raseinių paviete. Turėjo Mikalavos ir Verėduvaitės žemes. Už uždirbtus tarnyboje pinigus 1848 m. pats suprojektavo ir vadovavo Daugirdavos dvaro statyboms. Likusią gyvenimo dalį praleido savo pastatytame Daugirdavos dvare. Ten gimė vaikai: Aleksandras (1842-1921), Melanija (g. 1843), Marija (1845-1864), Tadas (g. 1848), Jonas (1853-1892), Konstantinas (1855-1928).
1863 m. sukilimo metu maistu, ginklais ir amunicija rėmė Koliškos būrį. Už tai buvo du kartus tardomas, kalinamas, jo dvaruose buvo atliekamos kratos. Pasmerktas tremčiai ir turto konfiskacijai[2] [3]. Žmonos pastangomis, jos ryšių su aukščiausia Rusijos Imperijos valdžia dėka buvo išteisintas. Dėl grėsmės prarasti turtą 1866 m. perrašė žemes ir dvarus savo žmonos Sofijos Charitonovos-Daugirdienės nusavybėn. Žmona buvo rusė stačiatikė, tai padėjo išvengti tolimesnių kardomųjų sankcijų[4].
Mirė 1869 m. savo namuose, Daugirdavos dvare. Palaidotas ant šalia dvaro esančio piliakalnio, dabar ši vieta vadinama Senosios Daugirdėnų kapinės[5].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ РГИА 1343-20-2450 Лист 3. В Герольдию (1822 год) "о просящимся в военную службу недоросля Михайло Довгарда" (далее везде Довгирд).
- ↑ LVIA F.1248 Ap.2 B.1298; KAA F.I-1600 Ap.2 B.238 L.245; F.I-49 Ap.1 B.8112 L.589; F.I-50 Ap.3 B.424 L.3; F.I-50 Ap.3 B.477 L.167v-168
- ↑ 1863 metų sukilimas Lietuvoje / L. Bičkauskas-Gentvila. - Vilnius: 1958, Valstybiné Politines ir Mokslines LIteratūros Leidykla.- p.217
- ↑ 1863 m. sukilimas Raseinių apskrityje: biografijų žodynas / Jonas Brigys. – Vilnius: 2013. – 399. Bibliogr.: p. 395–397. ISBN: 978-609-420-325-1
- ↑ Ariogalos ir Betygalos kraštas: keliautojo žinynas / Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė. - Vilnius: 2018. – 156. Bibliogr.: p. 79-80. ISBN: 978-609-806-315-8