Daugirdavos dvaras

Dvaras Daugirdava
Daugirdavos dvaras, apie 1880 m.
Vieta	Daugirdai (Raseiniai), Raseinių rajonas
Įkurtas	1848 m.
Rūmų stilius	Kaukazo dvarų stilius
Bajorų giminės	Daugirdai
Pastatų būklė	neišliko

Daugirdavos dvaras ant Dubysos upės kranto, apie 1900 m.

Daugirdavos dvaras ir upė Dubysa, apie 1900 m.

Daugirdavos dvaras – buvusi dvaro sodyba dabartiniame Daugirdų kaime, Ariogalos seniūnijoje, Raseinių rajone, apie 11 km į šiaurės vakarus nuo Ariogalos, 0,7 km į šiaurę nuo kelio  196  Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis .

Dvarvietėje pastatai neišlikę.

Istorija

XVIII a. pabaigoje inžinierius ir Žemaičių tijūnas Stanislovas Daugirdas (Stanisław Dowgird Ciwun Żmudzki - lenk.) už uždirbutus pinigus iš Kaunas-Raseiniai kelio statybos įsigijo žemės Kėdainių apskrityje, Ariogalos valsčiuje, o XIX a. pradžioje pastatė Plemborgo dvarą, prie Dubysos pastatė malūną, nemažai pelno davė prie judraus kelio atidaryta smuklė.

Stanislovo sūnus Mykolas-Steponas (g. 1801 - m. 1869) buvo inžinierius-karininkas, tarnavo Rusų Imperijos kariuomenėje, daugelį metų projektavo ir statė kelius ir geležinkelius Kaukaze. Už uždirbtus pinigus 1848 m. pastatė Daugirdavos dvarą. Jo žmona - Sofija Haritonovaitė - buvusi rusų caro freilina, savo ryšiais ne kartą gelbėjo vyrą iš carinės policijos už pagalbą knygnešiams ir sukilėliams.

Daugirdavos dvarui būdingas Kaukazo pastatų stilius. Pastatas buvo didelis, plytų mūro, centrinė dalis - keturių aukštų plokščio stogo, šonuose - du trijų aukštų šlaitinių stogų sparnai, su balkonais trečiajame aukšte. Pastatą projektavo ir statybas prižiūrėjo pats savininkas - Mykolas Steponas Daugirdas. Pagal Daugirdų šeimos legendą dvaro statybai buvo panaudotos vien vietinės medžiagos: plytos išdegtos vietinėje plytų gamykloje, metalinės sijos, balkonų atbrailos ir vinys pagaminti vietinėje kalvėje, mediena panaudota iš Daugirdų valdose buvusio miško, rišančioje medžiagoje tarp plytų buvo panaudoti tūkstančiai kiaušinių.

Po antro pasaulinio karo dvaras ir žemė buvo Sovietų valdžios nacionalizuoti, pastato kambariuose apgyvendintos kolūkyje dirbusios šeimos. 1950 m. gruodžio mėn. dvaro pastate kilo gaisras, žmonės nešė iš pastato savo daiktus, negesino liepsnų. Pagal liudininkų pasakojimus, plytų mūrą dengė geltonos liepsnos, nes statyboje buvo panaudoti vištų kiaušiniai. Po gaisro iš pastato liko tik pirmo aukšto sienų liekanos.

1952 m. pastato likučius įvertino iš Kauno atvykusi paveldo saugojimo komisija. Šiuo metu nei dvaro, nei ūkinių pastatų neišlikę.

Nuorodos

• [https://web.archive.org/web/20131021170702/http://www.heritage.lt/dvarai/teritorijos.php?id=527 Archyvuota kopija 2013-10-21 iš Wayback Machine projekto. Lietuvos dvarų duomenų bazė
• Sąrašas:Lietuvos dvarai