Musgumai

Musgumai
Gyventojų skaičius	~86 000
Populiacija šalyse	šiaurės Kamerūnas, Čadas, Nigerija
Kalba (-os)	musgu
Religijos	islamas
Giminingos etninės grupės	kotokai, mandarai, budumai
Vikiteka:	Musgumai

Musgumai (Musgum), save vadinantys Mulwi – Afrikos tauta, gyvenanti istoriniame Kanemo-Bornu regione: šiaurinėje Kamerūno dalyje ir gretimose teritorijose Čade. Populiacija yra apie 86 tūkst. žmonių.

Jie kalba keliomis giminingomis musgu kalbomis, kurios priklauso semitų-chamitų šeimos Čadinių kalbų grupei. Savo kalba jie yra giminingi kaimynams kotokams, budumams ir mandarams.

Arealas

Musgumų tradicinis arealas yra molingos ir derlingos žemumų teritorijos į pietus nuo Čado ežero, abipus Kamerūno ir Čado sienos. Per jų teritoriją teka Logonės upė. Jie gyvena į pietus nuo kotokų ir į šiaurę nuo masų. Rytiniai jų kaimynai yra bagirmiai. Musgumų teritorijoje yra Vazos nacionalinis parkas.

Musgumai kalba musgu kalba, tačiau kai kurie autoriai laiko, kad jos atskiri dialektai yra atitolę vienas nuo kito tiek, kad sudaro tris atskiras kalbeles: mpus, beege ir vulum. Musgumams lingvistiškai ir kultūriškai giminingos kitos smulkios regiono tautelės: mbarai, džinai, madžerai, gidarai.

Istorija ir kultūra

Musgumų kaimo vadas XIX a. vid.

Musgumų protėviai atsikėlė į dabartines teritorijas II tūkst. pr. m. e. čadinių tautų migracijų metu. Nuo VI a. pr. m. e. derlingose dykumose jie sukūrė aukšto lygio žemdirbių kultūrą, kuri yra vadinama Sao civilizacija. XIII a. jų žemes nukariavo kanūrių etnoso dominuojama Kanemo imperija.

Maždaug tuo metu jie atsiskyrė nuo savo šiaurinių kaimynų kotokų, ėmė formuotis atskira tapatybė. Musilpus Kanemo valdžiai, skirtingai nei kotokai, musgumai nesukūrė stipresnių miestų valstybų, o priklausė Bagirmio karalystei.

Musgumų molinės sodybos

Išskirtinis musgumų kultūros bruožas yra kūgio formos molinės sodybos, vadinamos tòlék. Jos statomos iš saulėje džiovintų molinių plytų derinant su šiaudais ir nendrėmis. Senovinės technologijos leidžia išgauti apie 9 m aukščio natūralų kupolą, kuris, nepaisant paprastų medžiagų, sugebėdavo atlaikyti didžiulius svorius. Vieną sodybą sudarydavo 5 skirtingų paskirčių kupolai, pastatomi ratu ir sujungiami sienomis. Susidariusioje kiemo erdvėje buvo laikomi gyvuliai.

Nuo XVI a. regione politinę ir kultūrinę įtaką tarp musgumų turėjo kita kanūrių valstybė – Bornu imperija, dėl ko į regioną kėlėsi kanūriai. XVII a. į regioną migravo šuva arabai, o XIX a. – fulbiai. Pastarųjų dėka musgumų tarpe paplito islamas.

XIX a. pabaigoje tradicinis musgumų arealas buvo padalintas tarp Vokietijos Kamerūno ir Prancūzijos Ekvatorinės Afrikos.

Literatūra

• Steven Nelson, Site and Symbol : framing cultural identities in Mousgoum architecture, Université de Harvard, 1998, 356 p.
• Jean Cabot et Roland Diziain, Population du Moyen Logone : Tchad et Cameroun, Office de la recherche scientifique et technique outre-mer, Paris, 1955, 76 p.