Kotokai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kotokai
Chiefs and cities of Central Africa, across Lake Chad by way of British, French, and German territories (1912) (20579195966).jpg
Gyventojų skaičius 90 000
Populiacija šalyse šiaurės Kamerūnas, Čadas, Nigerija
Kalba (-os) kotokų
Religijos islamas
Giminingos etninės grupės musgumai, mandarai, budumai
Commons-logo.svg Vikiteka: KotokaiVikiteka

Kotokai (Kotoko) – Afrikos tauta, gyvenanti istoriniame Kanemo-Bornu regione: šiauriausioje Kamerūno dalyje ir gretimose teritorijose Čade bei Nigerijoje. Populiacija yra apie 90 tūkst. žmonių.

Jie kalba keliomis giminingomis kotokų kalbomis, kurios priklauso semitų-chamitų šeimos Čadinių kalbų grupei. Savo kalba jie yra giminingi kaimynams musgumams, budumams, mandarams ir kitoms čadinėms tautoms, pvz. hausams.

Arealas ir įvairovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kotokų tradicinis arealas yra molingos ir derlingos žemumų teritorijos į pietus nuo Čado ežero, Logonės upės slėnyje. Jis yra abipus Kamerūno ir Čado sienos. Prie šios upės išsidėstę svarbiausi kotokų miestai. Tame pačiame areale gyvena nuo XVII a. čia atsikėlę šuva arabai ir fulbiai.

Kotokai skaidosi į atskirus subetnosus, kurių kiekvienas kalba atskira kalba ir kiekvienas turi savo centrinę gyvenvietę. Judant iš pietų į šiaurę, jie yra:

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bronziniai kotokų dirbiniai
Pagrindinis straipsnis – Kotokų karalystė.

Kotokų protėviai atsikėlė į dabartines teritorijas II tūkst. pr. m. e. čadinių tautų migracijų metu. Nuo VI a. pr. m. e. derlingose dykumose jie sukūrė aukšto lygio žemdirbių kultūrą, kuri yra vadinama Sao civilizacija. XIII a. jų žemes nukariavo kanūrių etnoso dominuojama Kanemo imperija, o šiai nusilpus XIV a. kotokai buvo nepriklausomi.

Logonės slėnyje kotokai suformavo miestus valstybes, kurių kiekvienoje susiformavo vietinės monarchijos, susidarė atskiri subetnosai ir kalbos. Šių valstybėlių konfederacija yra žinoma kaip Kotokų karalystė, ir jos svarbiausias miestas buvo Logonė-Birni.

Nuo XVI a. regione politinę ir kultūrinę įtaką turėjo kita kanūrių valstybė – Bornu imperija, dėl ko į regioną kėlėsi kanūriai. XVII a. kotokų regione apsigyveno šuva arabai, o XIX a. – fulbiai. Visos šios tautos palengva skleidė ir stiprino kotokų tarpe islamą, kuris XIX a. tapo pagrindine jų religija.

XIX a. pabaigoje tradicinis kotokų arealas buvo padalintas tarp trijų kolonijinių valstybių. Didžiąją dalį jo užvaldė Vokietijos Kamerūnas, o rytinę ir vakarinę dalis – atitinkamai Prancūzijos Ekvatorinė Afrika ir Šiaurės Nigerija.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • DeLancey, Mark. (2000). Historical dictionary of the Republic of Cameroon. DeLancey, Mark D. (3rd ed.). Lanham, Md.: Scarecrow Press.