Mandarai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Mandarai
Market superintendent in Dikoa.jpg
Gyventojų skaičius ~44 000
Populiacija šalyse šiaurės Kamerūnas, Nigerija
Kalba (-os) mandarų
Religijos islamas
Giminingos etninės grupės kotokai, musgumai, budumai
Commons-logo.svg Vikiteka: MandaraiVikiteka

Mandarai (Mandara), save vadinantys Wandala, MuraAfrikos tauta, gyvenanti istorinio Kanemo-Bornu regiono pietiniame pakraštyje: šiaurinėje Kamerūno dalyje ir gretimose teritorijose Nigerijoje. Populiacija yra apie 44 tūkst. žmonių.

Jie kalba mandarų kalba, kuri priklauso semitų-chamitų šeimos Čadinių kalbų grupei. Savo kalba jie yra giminingi kaimynams kotokams, budumams ir musgumams.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mandarai gyvena Mandarų kalnų šiaurinėje dalyje abipus Kamerūno ir Nigerijos sienos, ir davė šiam kalnagūbriui pavadinimą. Šiaurėje regionas leidžiasi į Čado lygumą. Kalnuotose teritorijose į pietus nuo mandarų gyvena smulkios gentys, apibendrintai vadinamos mofu.

Svarbiausi mandarų regiono miestai yra Kerava (Nigerijoje) ir Mora (Kamerūne).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mandarų sultonas XX a. pr.
Pagrindinis straipsnis – Mandarų karalystė.

Mandarai kaip atskiras čadinių tautų etnosas ėmė formuotis II mūsų eros tūkstantmečio pradžioje. Į regioną iš šiaurės (Kanemo valstybės) ėmė skverbtis pažangesnė civilizacija, atnešusi žemės ūkį, bronzos lydimo technikas ir kitus pažangius dalykus. Svarbausia žemės ūkio kultūra buvo sorgas.

Manoma, kad mandarai savo valstybę sukūrė XV a., nors legendos sukūrimą nukelia į XIII a. Įkūrimo mitas pasakoja, kad vietos vadė Sukda ištekėjo už medžiotojo Gaya, taip pradėdami valdančiąją dinastiją. Pradėta smulkių gentelių konsolidacija, kuri XVI a. išaugo į Mandaros karalystę. Jos sostine tapo Dulo, o dinastija buvo vadinama Sankre.

Ši nedidelė valstybėlė palaikė tamprius ryšius su Bornu imperija šiaurėje, ir pastaroji turėjo didelę politinę bei kultūrinę įtaką. Valstybė garsėjo savo arkliais, geležies dirbiniais. Visuomenė buvo griežtai stratifikuota, formavosi valdančiųjų, žemdirbių, arklių augintojų, amatininkų, kalvių kastos.

XVIII a. pradžioje 25-asis dinastinėje eilėje valdovas Bukar Aaji priėmė islamą ir pavertė savo valstybę sultonatu. Šis žingsnis leido mandarams sustiprėti ir net pradėti karą su gerokai galingesniu kaimynu Bornu. XIX a. valstybę nusiaubė Fulbių džihadas. 1895 m. musulmonų lyderio Muhamado Ahmado pajėgos dar kartą nusiaubė Mandaros sultonatą ir sugriovė senąją sostinę Dulo. Nuo tada sultonas persikėlė į Morą, kur šie tradiciniai monarchai reziduoja iki šiol. 1902 m. valstybė buvo inkorporuota į Vokietijos Kamerūną.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Barkindo, Bawuro Mubi (1989). The Sultanate of Mandara to 1902. Stuttgart: Franz Steiner Verlag.
  • David Nicholas (2012, Editor), Metals in Mandara mountains' society and culture, Africa World Press.
  • Sterner, Judy; David, Nicholas (1991). "Gender and Caste in the Mandara Highlands: Northeastern Nigeria and Northern Cameroon". Ethnology. University of Pittsburgh Press. 30 (4): 355–369.