Sara (tauta)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sara
Chadgirl.jpg
Gyventojų skaičius 1-4 mln.
Populiacija šalyse CAR, Čadas
Kalba (-os) sara
Religijos krikščionybė, afrikinės religijos

Sara – etninė grupė, gyvenanti daugiausia Čade (piečiausioje dalyje, sudaro apie 20 proc. jo gyventojų) Centrinėje Afrikos Respublikoje (šiauriausioje dalyje, sudaro apie 10 proc. jos gyventojų). Tradiciškai laikoma, kad šios tautos gyvena nuo Logovės upės vakaruose iki Iro ežero rytuose.

Kalba giminingomis sara kalbomis, kurios priklauso Centrinio Sudano kalbų grupei.

Etninės subgrupės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sara subgrupė ngambai gyvena istoriniame Adamavos regione

Sara yra dalinami į keliolika etninių subgrupių, kurios kalba skirtingomis kalbomis.

  • Sara-kaba (Čade ir CAR)
  • Bedjond (apie 36 tūkst. gyventojų Čade)
  • Dagba (apie 34 tūkst. CAR ir 10 tūkst. Čade)
  • Gor (apie 87 tūkst. gyventojų Čade)
  • Kaba (apie 72 tūkst. CAR ir 11 tūkst. Čade)
  • Laka (apie 2 tūkst. CAR ir 55 tūkst. Čade)
  • Mango (apie 52 tūkst. gyventojų Čade)
  • Sar (apie 183 tūkst. gyventojų Čade)
  • Ngam (apie 18 tūkst. CAR ir 43 tūkst. Čade)
  • Gulay (apie 163 tūkst. gyventojų Čade)
  • Ngambay (apie 896 tūkst. gyventojų Čade)
  • Mbay (apie 8 tūkst. CAR ir 80 tūkst. Čade)

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sara kildina save iš Sao civilizacijos, klestėjusios į pietus nuo Čado ežero (t. y. iš šiaurės vakarų), tačiau jų lingvistinė kilmė rodo juos atėjus iš rytų. Jie yra giminingi šiaurėje ir rytuose gyvenančioms tautoms: furams, Bagirmiams ir kitoms.

Sara gyveno iš karto į pietus nuo Kanem-Bornu regiono, ir visą laiką buvo paklausių prekių, maisto produktų ir vergų tiekėjai Sahelio civilizacijai. Kadangi nepriėmė islamo ir nesukūrė savo valstybių, jie buvo priskiriami kirdi („pagonims“). XIX a. Bagirmi valstybė nuolat rengdavo reidus į sara žemes ir medžiodavo čia vergus. Sara tarpe buvo paplitęs lūpų ištempimas.

XX a. pradžioje sara buvo įjungti į Prancūzijos Ekvatorinę Afriką. Prancūzai jiems skyrė labai daug dėmesio, vadindami „gražiąja rase“ (La Belle Race) dėl dailios išvaizdos ir gero sudėjimo. Sara buvo išnaudojami darbams (geležinkelio tiesimui, medvilnės auginimui) ir armijoje (jie sudarė daugumą juodaodžių, kariavusių I pasauliniame kare).

Prancūzų valdymas stipriai pakeitė tradicinį gyvenimo būdą. Sara buvo labiausiai paveikti Vakarų civilizacijos pasiekimų, o jų gyvenamas regionas tapo vienu produktyviausių ir svarbiausių visame Čade. Todėl po nepriklausomybės paskelbimo jie tapo labiausiai išsilavinusia Čado etnine grupe ir užima svarbiausius postus. Pirmasis Čado prezidentas buvo sara kilmės.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sara gyvenamos žemės yra vienos derlingiausių Vidurio Afrikoje, todėl sara tradiciškai verčiasi žemdirbyste (sorų, sorgo auginimu, kurį vis labiau keičia manijokas). Auginamos vištos, nykštukinės ožkos, arkliai. Jaučiai nėra paplitę dėl miegligės.

Prancūzams introdukavus medvilnės auginimą, ši žemės ūkio šaka yra viena populiariausių ir auginami daugiausia dėl pardavimo.

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

S. P. Reyna. Sara

Adamavos regiono tautos ir valstybės Adamava-orn.png
Kirdi: Mundangai | Tupuriai | Zimė | Ngambai | Fali | Mumujai | Čambai | Kutinai | Vute | Mbumai | Gbajai | Sara
Adamavos emyratas (Fulbiai): Jola | Čebua | Mubis | Madagalis | Marua | Mindifas | Binderis | Garua | Bibemis | Lerė | Dorė | Rei Buba | Tibatis | Banjo | Ngauderė