Minsko-Kaliningrado dujotiekis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Minsko-Kaliningrado dujotiekis
Minsk-Vilnius-Kaliningrad INTERCONNECTOR.svg
Vieta
ŠalysBaltarusijos vėliava Baltarusija, Lietuvos vėliava Lietuva, Rusijos vėliava Rusija
TrasaMinskasVilnius-KaunasKaliningradas
Pagrindinė informacija
Tipasgamtinės dujos
PartneriaiLietuvos dujos (LTU),
Gazprom (RUS)
Atidarymas1985 m.
Techninė informacija
Jungties pajėgumai2,5 mlrd. m³ per metus
Skersmuo700 mm
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Minsko-Kaliningrado dujotiekis – magistralinis dujotiekis, kuris jungia Baltarusijos sostinę Minską ir Rusijos uostamiestį Kaliningradą. Dujotiekis tranzitu eina per Lietuvą. Vienintelis žemyninis dujotiekis, jungiantis Kaliningrado sritį su likusia Rusijos dalimi.

Lietuva yra pasirašiu gamtinių dujų tranzito sutartį su Rusijos Gazprom ir įsipareigojusi nepertraukiamą tiekimą į Kaliningrado sritį iki 2025 m.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios gamtinės dujos pradėtos eksportuoti į Lietuvą 1960 m. atidarius istorinį dujotiekį Dašava–Minskas, kuomet šalis buvo aprūpinama gamtinėmis dujomis iš Ukrainoje esančių telkinių. Dujų gavybai Ukrainai sumažėjus, Tarybų Sąjunga priėmė sprendimą Lietuvą aprūpinti rusiškos kilmės dujomis. 1985 m. atidarytas dujotiekis Šiaurės švytėjimas, kuris Sibiro gamtines dujas pradėjo tiekti į Rytų Europą. Nors Lietuva galėjo būti aprūpinama jau egzistuojančiomis sistemomis, kurios buvo pastatytos tiesiant Dašava–Minskas, tačiau Kaliningrado sritis neturėjo išvystytos sistemos tiekti rusiškas dujas, todėl nuspręsta nutiesti dujotiekį Minskas–Kaliningradas per Lietuvos teritoriją.

2004 m. dujotiekis remontuotas ir išplėstas. 2005 m. Gazprom prijungė Krasnoznameskaja dujų kompresorinę stotį, o vėliau ir požeminę dujų saugyklą.

2009 m. pastatyta antroji linija ir dujotiekio pajėgumai išplėsti iki 2,5 milijardų m³ per metus, padidinant pralaidumą iki 480 000 nm³/h.[2] 2012 m. pasiektas didžiausias dešimtmečio metinis tranzitas per Lietuvos dujotiekio dalį – 2,167 milijonai m³.[3]

2016 m. prie dujotiekio prijungta atkarpa į Įsrutį ir Įsručio automatinę dujų skirstymo stotį. 2017 m. prie dujotiekio prijungtos jungtys į Gumbinę ir Tilžę.

Atšaka į Jonavos DDS[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. modernizuota Jonavos dujų skirstymo stotis.[4] 2021 m. pradėtas dujotiekio atkarpų į Jonavą rekonstrukcijos konkursas. Iki darbų pradžios Jonavos atkarpa turėjo 2,3 mlrd. m³ per metus pajėgumą ir aprūpino didžiausią gamtinių dujų vartotoją Lietuvoje – UAB „Achema“.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]